Rusija pastaraisiais metais sulaukė kaltinimų dėl kišimosi į virtinę pasaulio politinių įvykių, tarp jų – Didžiosios Britanijos referendumą dėl išstojimo iš ES, JAV prezidento rinkimus, kuriuos laimėjo respublikonas Donaldas Trumpas, ir Katalonijos nepriklausomybės krizę.
ES saugumo komisaras Julianas Kingas trečiadienį Europos Parlamente pareiškė, kad Rusija laikosi strategijos, kuria siekia įvairiais kanalais ir daugybe kalbų platinti klaidingą informaciją.
„Tiesą sakant, mažai abejojama, kad prokremliška dezinformacijos kampanija yra surežisuota strategija, kai tos pačios melagingos istorijos skelbiamos kaip įmanoma daugiau kalbų per kaip įmanoma daugiau kanalų“, – sakė jis trečiadienį Strasbūre per debatus apie Rusijos propagandos įtaką Bendrijai.
„Ši išvada paremta (Rytų strateginės komunikacijos padalinio) „East StratCom“ dvejų metų darbu; jis surinko per 3 500 Kremliaus dezinformacijos pavyzdžių, kurie prieštarauja viešumoje skelbiamiems faktams, ir yra kartojami daugybę kalbų daug kartų“, – pridūrė J.Kingas.
Europos išorės veiksmų tarnybos Rytų strateginės komunikacijos padalinys („East StratCom“) buvo įkurtas 2015 metais. Jo tikslas – kovoti su netiksliais ir kenksmingais žiniasklaidos pranešimais apie ES ir populiarinti Bendrijos politiką jos rytinėse kaimynėse, tokiose šalyse kaip Ukraina, Moldova ir Gruzija.
„East StratCom“ apie aptinkamus melagingus pranešimus informuoja savo „mitų griovimo“ tinklalapyje ir socialiniuose tinkluose. Dauguma jų skelbia Rusijos vyriausybės politiką.
Neseniai demaskuotuose pranešimuose buvo skelbiama, kad Prancūzija esą uždraudė Kalėdų simbolius, Danija nepageidaujamais naminiais gyvūnėliais maitina zoologijos soduose laikomus mėsėdžius gyvūnus, o Švedijoje neva buvo priimtas įstatymas, įpareigojantis piliečius pasirašyti sutikimą prieš lytinius santykius.
„Labai gerai funkcionuojanti dezinformacija“
„Rusijos valdžia nesikuklina dėl šios dezinformacijos kampanijos tikslų ir tokio pobūdžio veiklos. Kai kuriuose rusų kariškių sluoksniuose bei kai kurių rusų generolų lūpomis ji kalba apie melagingų duomenų platinimą ir destabilizuojančią propagandą kaip apie teisėtą instrumentą. O šiais laikais informacija – tam tikras naujas karinis ginklas“, – trečiadienį Strasbūre sakė ES saugumo komisaras.
Pirmadienį ES įkūrė darbo grupę, kuriai priklauso apie 40 ekspertų, tarp jų – ir naujienų agentūros AFP atstovas. Ši grupė ieškos būdų, kaip kovoti su netikrų naujienų reiškiniu.
Demonstruodama, kad labai rimtai vertina Rusijos dezinformacijos grėsmę, ES praėjusių metų pabaigoje sutiko finansuoti „East StratCom“ tiesiogiai iš pagrindinio savo biudžeto, iš viso trejus metus skiriant po 1,1 mln. eurų kasmet. Iki šiol nedidelės ES strateginės komunikacijos komandos biudžetas tesiekė 200 tūkst. eurų.
„Kai susipažįsti su apklausų (rezultatais) apie tai, kiek žmonių sutinka su dezinformacija, kurią platina prokremliška žiniasklaida, deja, galime padaryti išvadą, kad Rusijos dezinformacija iš tiesų gali labai gerai funkcionuoti. Štai kodėl turime padvigubinti savo pastangas ir sunaikinti šią propagandą“, – pridūrė jis.
Pirmadienį ES įkūrė darbo grupę, kuriai priklauso apie 40 ekspertų, tarp jų – ir naujienų agentūros AFP atstovas. Ši grupė ieškos būdų, kaip kovoti su netikrų naujienų reiškiniu.
ES paliekančios Didžiosios Britanijos pozicija dėl Rusijos propagandos yra itin griežta; šalies premjerė Theresa May kaltina Maskvą bandant „informaciją paversti ginklu“.
Diskusija Europos Parlamente
„Tai nėra bandymas pateikti visa apimantį paveikslą apie Rusijos propagandos poveikį Europos visuomenei, o tik problemos konstatavimas siekiant atkreipti į ją visuomenės dėmesį ir keistis savo turima informacija“, – trečiadienį per Strasbūre vykusią diskusiją kalbėjo Latvijos europarlamentarė Sandra Kalnietė.
Ji taip pat sveikino „East StratCom“ veiklą ir apgailestavo, kad ES kovos su propaganda komandai trūksta personalo ir lėšų.
Europos Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba „nepakankamai įsiklauso į pavojaus varpus, kuriais skambina Europos Parlamentas ir ES šalių sostinės“ nuo pat konflikto Rytų Ukrainoje pradžios. Pasak S.Kalnietės, Bendrijos vykdomoji valdžia privalo veikti aktyviau.
„Europarlamentarai reikalauja ištirti atvejus, kai Kremlius ES šalyse finansuoja politines partijas, palaiko antidemokratiškų ir antieuropietiškų pažiūrų jėgas mūsų visuomenėje. Būtina geriau tirti ES kompanijų ir bankų pinigų plovimo atvejus ir padaryti viską, ką galime, kad sutrukdytume Kremliui kištis į Europos žiniasklaidos organizacijų darbą“, – pabrėžė latvių politikė.
Ji taip pat ragino didinti ES kibernetinio saugumo struktūrų finansavimą, gerinti transatlantinį bendradarbiavimą su amerikiečiais šioje sferoje bei sukurti tarptautines kibernetinės erdvės taisykles.
„(Mums) reikalinga faktais paremta žurnalistika. „Facebook“ pakeitė redaktoriavimą automatika, kad per spragtelėjimus uždirbtų milijardus, – sakė S.Kalnietė. – Reikia palaikyti žurnalistiką, antraip ji išnyks, nusileidusi Kremliui ir „troliams“, kurie yra apmokyti dirbti su socialiniais tinklais.“
Tuo tarpu ES pirmininkaujančios Bulgarijos vyriausybės atstovė Monika Panajotova pabrėžė, jog griaunamosios propagandos akivaizdoje būtina stiprinti Bendrijos narių vienybę.
„ES ir jos partneriai tapo išorinės dezinformacijos kampanijos taikiniu; ji diskredituoja jų politinę ir socialinę sistemą, kelia grėsmę saugumui ir stabilumui. Būtina stiprinti pasipriešinimą, kritišką požiūrį į propagandą ir netikras naujienas“, – sakė ji.
