Reikia pasakyti, jog E.Macrono komentarai, kad Europai nuosava kariuomenė būtina ir kad žemyno saugumui grėsmę kelia ne tik Rusija bei Kinija, bet ir JAV, pastarosiomis dienomis ištraukiami iš konteksto – Prancūzijos lyderis labiau kalbėjo apie kibernetines grėsmes demokratinėms šalims.
D.Trumpas, tiesa, vis tiek pažėrė šūsnį kritikos apie „užgaulų siūlymą“, nors Eliziejaus rūmai prabilo apie nesusipratimą, o E.Macronas, matyt, suvokęs, kad pasisakė neaiškiai, prakalbo jau konkrečiau – apie „dalijimąsi našta NATO viduje“.
Kontroversijos ir tolesnių kalbų apie kokį nors eurofederalistų sąmokslą kaip ir nebūtų likę. Bet tuomet sekė Vokietijos kanclerės A.Merkel pasisakymas Europos Parlamente.
„Jei pažvelgsime į praėjusių metų įvykius, iš tiesų svarbu tai, kad mes turime dirbti dėl vizijos vieną dieną sukurti realią, tikrą Europos armiją“, – pareiškė A.Merkel.
Ji irgi pabrėžė, kad pasiūlymas gali būti įgyvendinamas lygiagrečiai su transatlantiniu bendradarbiavimu NATO aljanse.
Kodėl tokie komentarai vėl suskambo būtent dabar? Ar europiečius tikrai taip gąsdina neprognozuojama D.Trumpo administracija? O gal ES kaip tik įsiklausė į JAV prezidento priekaištus dėl nepakankamos iniciatyvos gynybos klausimais?
D.Trumpas pažadino europiečius?
15min šią savaitę jau rašė apie prancūzų dienraščio „Le Monde“ publikaciją, esą Baltijos šalių prezidentus balandį taip išgąsdino susitikimas su D.Trumpu Vašingtone, kad jie po kelių dienų Paryžiuje atvirai parėmė E.Macrono idėją dėl ES ginkluotųjų pajėgų.
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė tada žurnalistams teigė: „Tikrai Baltijos šalys ir Lietuva esame tiesiogiai pasirengę dalyvauti naujai kuriamose struktūrose. <...> Nebijome, kad tai gali dubliuoti NATO.
Atvirkščiai, mes manome, kad turime papildyti NATO, turime elgtis aktyviai, nes NATO sprendimų priėmimas per lėtas.“
Benjaminas Haddadas, Hudsono instituto Vašingtone bendradarbis, portale „Politico“ kaip tik ir rašo, esą E.Macrono ir A.Merkel kalbos apie Europos armiją liudija, kad europiečiai atsitokėjo ir pradėjo suvokti, jog metas patiems atsistoti ant dviejų kojų ir nesikliauti vien JAV.
B.Haddadas: „Ir ankstesni prezidentai kartojo, kad Amerika išleidžia per daug lėšų turtingų sąjungininkų Europoje gynybai. Dabar Europa, svarbiausia Prancūzija, pagaliau tai išgirdo.“
Negana to, pastebi B.Haddadas, D.Trumpas nuosekliai – kiek jam tai įmanoma – teigė, kad būtent to ir siekia.
„Europiečiai ima vertinti JAV prezidentą rimtai, o jo pasisakymų nebeignoruoja. Jie pripažįsta, kad į Trumpo žodžius reikia reaguoti visos Europos lygmeniu“, – teigia analitikas, beje, pernai dirbęs E.Macrono rinkimų kampanijos komandoje.
B.Haddadas atkreipė dėmesį į ankstesnius E.Macrono žodžius – kad tikslas yra „Europa, kuri ginasi pati, nepriklausydama vien nuo Jungtinių Valstijų, labiau suvereniu būdu“.
„JAV prezidentas turėtų palaiminti tokią idėją. Ir ankstesni prezidentai kartojo, kad Amerika išleidžia per daug lėšų turtingų sąjungininkų Europoje gynybai. Dabar Europa, svarbiausia Prancūzija, pagaliau tai išgirdo“, – tvirtina B.Haddadas.
Galiausiai ekspertas primena, kad susirūpinimas dėl JAV traukimosi iš Europos bent jau Prancūzijoje kilo dar prieš D.Trumpo pergalę Amerikos prezidento rinkimuose.
Esą prancūzų politinį elitą iki šiol jaudina 2013-ųjų įvykiai. Tada šalies prezidento Francois Hollande'o įsakymu karo lėktuvai jau buvo pasiruošę smogti taikiniams Sirijoje, bet jam paskambinęs JAV lyderis Barackas Obama pareiškė, kad amerikiečiai neprisijungs.
„Prancūzų strategai Trumpą vertina kaip platesnių poslinkių JAV užsienio politikoje, kurie jį pergyvens, simptomą. Paryžius pastangų sustiprinti Europos saugumo nepriklausomumą nelaiko iššūkiu NATO.
Tikslas – ilgalaikėje perspektyvoje sukurti brandesnę ir labiau subalansuotą partnerystę“, – teigia B.Haddadas.
Kaulai be mėsos
Tiesa, jis tuoj pat itin taikliai pastebėjo, kad E.Macrono komandos suorganizuoto Paryžiaus taikos forumo metu nebuvo paminėta nei Ukraina, nei Sirija, ir pridūrė: „Kelių kalbų neužteks.“
Tikrai taip, nes, visų pirma, Europos kariuomenės idėja toli gražu nėra nauja – iškilūs šio žemyno politikai apie tokių pajėgų galimybę vis užsimena jau ne pirmą dešimtmetį.
„Reikia suformuoti Europos armiją“, – 1988 metais paragino Vakarų Vokietijos kancleris Helmutas Kohlis.
2003-aisiais, netrukus po JAV invazijos, apie Europos greitojo reagavimo pajėgas prabilo tuometis britų premjeras Tony Blairas, taip pat – Prancūzijos prezidentas Jacques'as Chiracas, Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis ir Belgijos, Graikijos bei Liuksemburgo lyderiai.
2006 metais atėjo tuomečio Vokietijos socdemų lyderio Kurto Becko eilė, 2007-aisiais nepasididžiavo A.Merkel, kuri, kaip jau minėta, kartu su E.Macronu apie „Europos armiją“ prabilo ir dabar.
Dar nė sykio kažko panašaus į solidžias karines pajėgas suformuoti nepavyko. Taip, yra PESCO (Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo) instrumentas, yra pernai užkurtas Europos gynybos fondas – pastangų savarankiškai stiprinti Europos saugumą yra.
Vis dėlto abejonių yra. Kaip praėjusią savaitę 15min pastebėjo gynybos ekspertas Deividas Šlekys, „pagrindinis klausimas Lietuvai (ir ne tik, – red.) yra tai, ar PESCO faktiškai padidina, ar sumažina Europos saugumą“.
Mat yra baimių, kad bus pradėta savotiškai konkuruoti su NATO, o kadangi aiškumo iki šiol stinga, ES šalys narės atsargiai svarsto apie net teorinę galimybę netekti dalies nacionalinio suvereniteto gynybos klausimais.
Bendrija jau turi vadinamąsias Kovines grupes, kurių paskirtis – reaguoti į krizines situacijas, tačiau jos dar niekada niekur nebuvo dislokuotos.
Kitaip tariant, yra kaulai, bet nėra mėsos. Į tai dėmesį šią savaitę atkreipė ir įtakinga „Carnegie“ centro ekspertė Judy Dempsey, ES ambicijas užsienio ir saugumo politikoje pavadinusi „apgailėtinomis“, o Europos armijos idėją – netinkama reakcija į ginčus su JAV.
Nesąmoningai padedama Rusijai
J.Dempsey teigimu, pastaraisiais mėnesiais Europos armijos idėją aktyviausiai kelia būtent karine prasme galingos Prancūzijos lyderis E.Macronas, siekiantis išplėsti savo Europos intervencijos iniciatyvą (E12).
Mintis tokia, kad šios pajėgos būtų „norinčiųjų koalicija“, nepriklausoma nuo NATO ir ES šalių narių. Ji esą ilgainiui galėtų surengti bendrą karinę operaciją ir vykdyti misijas, kurias, beje, jau vykdo nacionalinės vyriausybės – prireikus masiškai evakuoti civilius ir teikti pagalbą stichinių nelaimių atveju.
E.Macrono iniciatyvą E12 šiuo metu yra parėmusios 10 valstybių – be abejo, Prancūzija, taip pat Jungtinė Karalystė, Vokietija, Danija, Belgija, Nyderlandai, Ispanija, Estija, Portugalija ir Suomija.
Jungtinės Karalystės noras dalyvauti projekte svarbus todėl, kad šios pajėgos būtų atskirtos nuo ES bendradarbiavimo gynybos srityje – tai reiškia, kad britams nebūtų kliūčių prisijungti prie iniciatyvos ir išstojus iš Bendrijos.
Priminusi E.Macrono žodžius apie tai, kad gali tekti gintis „net nuo Jungtinių Valstijų“, ir A.Merkel kalbą Europos Parlamente, J.Dempsey savo komentare užduoda kelis aktualius klausimus dėl E12 iniciatyvos.
Kas sankcionuotų jėgos panaudojimą? Kokį vaidmenį vaidintų Jungtinės Tautos (JT)? Kas finansuotų tokias pajėgas?
Kas dėl antradieninio A.Merkel pasiūlymo įkurti Europos Saugumo Tarybą, kodėl nereiktų abejoti jos efektyvumu taip, kaip neretai abejojama JT Saugumo Tarybos prasme?
„Žiūrint toli į priekį Europai tikrai reikia savų ginkluotųjų pajėgų. Bet šiuo metu jų idėja skatina susiskaldymą Europos Sąjungoje ir NATO“, – konstatuoja J.Dempsey.
J.Dempsey: „Silpninti ir skaldyti NATO visada buvo Rusijos tikslas. Silpninti ir skaldyti ES – irgi. Vakarų lyderiai nesąmoningai padeda Kremliui.“
Jos teigimu, nors Europos ir JAV saugumo interesai ne visada sutampa, Bendrijoje yra nemažai šalių, kurios Prancūzijos iniciatyvas dėl Senojo žemyno gynybos vertina įtariai.
Antai Lenkija baiminasi, kad Europos armijos įkūrimas užgožtų NATO ir sutraukytų svarbius transatlantinius saitus, ir investuoja į strateginės partnerystės su JAV tobulinimą, o ne į europines iniciatyvas.
Žinoma, šiuo metu Lenkijos politinė įtaka Briuselyje yra sumenkusi. Bet ryšiai su JAV pajėgomis, regis, svarbesni ir Suomijai bei Švedijai, kurios net nėra NATO narės.
„Galiausiai yra Rusija ir jos požiūris. Silpninti ir skaldyti NATO visada buvo Rusijos tikslas. Silpninti ir skaldyti ES – irgi. Vakarų lyderiai nesąmoningai padeda Kremliui“, – rašo J.Dempsey.
Be amerikiečių – nė iš vietos
Kiti ekspertai pastebi, kad E.Macronas apie Europos pajėgas prabilo labai jau netinkamu metu. D.Trumpas ir taip nuolat svaidosi priekaištais sąjungininkams Europoje – jam vis užkliūna tiek ES, tiek NATO.
O dėl E.Macrono pasisakymų transatlantinių ryšių puoselėtojams gali tapti sunkiau įtikinti D.Trumpo administraciją toliau remti šias Vakarų institucijas.
„Blogai jau tai, kad Trumpas kritikuoja europiečius ir dėl jų pernelyg nesijaudina. Bet Macrono atsakymą galima interpretuoti kaip Europos nusigręžimą nuo Jungtinių Valstijų“ – teigė vienas NATO diplomatas.
M.Shurkinas: „Tik Prancūzija ir Britanija reguliariai siunčia pajėgas į mūšius. Daugelio kitų šalių kariuomenės buvo formuojamos veikti koalicijoje, kuriai vadovautų JAV.“
Savaitraščio „Time“ korespondentė Paryžiuje Vivien Walt savo ruožtu pažymėjo, kad E.Macronas, kad ir kaip aistringai kalbėtų apie skirtumus tarp nacionalizmo ir patriotizmo, negali pabėgti nuo fakto, jog Prancūzijai, kaip ir visai Europai, Amerika tiesiog būtina.
Negana to, Prancūzijos prezidento idėja dėl E12 ar „Europos armijos“ yra faktiškai neįgyvendinama, nors žemyną, kuris yra iškentėjęs daugybę karų, tikrai gundo karinė nepriklausomybė.
„Negali turėti armijos, jei neturi vykdomosios valdžios. ES nėra valstybė. Ir būtent todėl nesunku pastebėti Macrono partnerių Bendrijoje kurtinančią tylą“, – teigė Strateginių tyrimų fondo Paryžiuje specialusis patarėjas Francois Heisbourg'as.
Tiek jo, tiek kitų analitikų manymu, Europos saugumas yra ir artimiausiu metu išliks labai priklausomas nuo JAV.
„Europiečiai nesusitvarkytų be JAV, jei reiktų spręsti didelę krizę, – pažymėjo tyrimų centro „RAND Corporation“ politologas Michaelas Shurkinas. – Tik Prancūzija ir Britanija reguliariai siunčia pajėgas į mūšius. Daugelio kitų šalių kariuomenės buvo formuojamos veikti koalicijoje, kuriai vadovautų JAV.“
Net ir prancūzai per nesenas operacijas Libijoje ir Malyje buvo priklausomi nuo amerikiečių – europiečiai nėra įvaldę degalų papildymo ore operacijų, ankstyvo perspėjimo sistemų.
„Be to, ES šalių vyriausybės daug metų karpė gynybos biudžetus, nes puikiai žinojo, kad jas apsaugos JAV“, – pridūrė M.Shurkinas, atkreipęs dėmesį, kad situacija pradėjo keistis tik pastaraisiais metais.
-
P.Haroche: „Europos gynyba neturi priklausyti nuo kitame žemyne gyvenančių žmonių interesų“
-
Emmanuelis Macronas ragina kurti bendras Europos pajėgas gintis nuo Rusijos ir JAV
-
D.Trumpas: E.Macrono kalbos apie bendras ES pajėgas – „labai įžeidžiamos“
-
„Le Monde“: Baltijos šalių prezidentus traumavo susitikimas su D.Trumpu
-
E.Macrono pėdomis: A.Merkel irgi paragino kurti Europos armiją
