Komisija konstatuoja, jog karą pradėjo Gruzija: „Cchinvalio atakavimas, kurį įvykdė Gruzijos ginkluotosios pajėgos naktį iš rugpjūčio 7-osios į 8-ąją, pradėjo konfliktą Gruzijoje.“
„Kyla klausimas, ar Gruzijos panaudota jėga Pietų Osetijoje, atakų pradėjimas naktį iš 2008-ųjų rugpjūčio 7-osios į 8-ąją buvo pateisinamas tarptautine prasme. Tai nėra pateisinama“, – rašoma internete paskelbtoje ataskaitoje.
Tuo pačiu joje pabrėžiama, jog tai buvo „kulminacijos taškas“, o karas kilo didėjant „įtampai, provokacijoms ir incidentams“.
Tuo pačiu ES komisija kritikuoja Rusijos atsaką, kuris buvo neadekvatus, – teigdama, jog gina savo piliečius Pietų Osetijoje ir Abchazijoje, Rusija įvedė savo pajėgas ne tik į šias teritorijas, bet ir gilyn į Gruziją.
ES komisija konstatuoja, jog „visos konflikto pusės – Gruzijos, Rusijos ir Pietų Osetijos pajėgos – įvykdė tarptautinės humanitarinės teisės ir žmogaus teisių pažeidimų“.
Vyko etninis valymas (papildyta 17.29 val.)
ES komisija pastebi, jog stipriausias kaltinimas, mestas Gruzijai, dėl genocido vykdymo nėra pagrįstas. „Kaltinimai Gruzijai vykdžius genocidą, atsižvelgiant į 2008-ųjų rugpjūčio konfliktą ir jo pasekmes, nėra pagrįsti nei teise, nei faktiniais įrodymais. Tokia išvada daroma iš esmės remiantis tarptautine teise, kuri numato, jog genocido nusikaltimui pripažinti turi būti įrodyti tokie ketinimai“, – rašoma ataskaitoje.
Kai kurie bruožai leidžia manyti, jog prieš etninius gruzinus Pietų Osetijoje buvo vykdomas etninis valymas tiek per, tiek po 2008-ųjų rugpjūčio konflikto.Joje griežtai kritikuojami Pietų Osetijos pajėgų veiksmai, ypač – etninių gruzinų atžvilgiu. „Bet kokios Pietų Osetijos pajėgų operacijos neturint tikslo atremti Gruzijos ginkluotą puolimą, ypač veiksmai nukreipti prieš etninius gruzinus tiek Pietų Osetijoje, tiek už jos ribų, turi būti laikomi Tarptautinės humanitarinės teisės ir, daugeliu atvejų, Žmogaus teisių pažeidimu. Negana to, visi Pietų Osetijos kariniai veiksmai, nutaikyti prieš Gruzijos karines pajėgas po paliaubų paskelbimo rugopjūčio 12-ąją taip pat yra neteisėti“, – teigia komisija.
Ataskaitoje priduriama, jog „yra įrodymų apie nuolatinį plėšikavimą ir naikinimą etninių gruzinų kaimuose Pietų Osetijoje“, o „kai kurie bruožai leidžia manyti, jog prieš etninius gruzinus Pietų Osetijoje buvo vykdomas etninis valymas tiek per, tiek po 2008-ųjų rugpjūčio konflikto“.
Rusijos reakcija – nepateisinama
Kalbėdama apie Rusijos atsaką, komisija jį išskiria į dvi dalis: tiesioginę reakciją siekiant apginti Rusijos taikdarius ir įsiveržimą į Gruziją, kur kas giliau, nei Pietų Osetijos teritorija.
„Pirmuoju atveju, neturėtų kilti abejonių, jog jei buvo užpulti Rusijos taikdariai, Rusija turėjo teisę juos ginti, panaudodama karinę jėgą. <...> Tačiau antruoju atveju, reikėtų nustatyti, ar po to sekusi Rusijos karinė operacija gilyn į Gruzijos teritoriją buvo būtina ir proporcinga, atsižvelgiant į Gruzijos puolimą“, – rašoma ataskaitoje.
Didžioji dalis Rusijos karinių veiksmų smarkiai peržengė protingas gynybos ribas.Joje priduriama, jog „didžioji dalis Rusijos karinių veiksmų smarkiai peržengė protingas gynybos ribas“, užsimenant apie Gruzijos bombardavimą ir karinių vienetų dislokavimą šalia didžiųjų Gruzijos miestų. „Visa tai nė iš tolo negali būti pateisinama su siekiu apginti Rusijos taikdarius Pietų Osetijoje“, – teigia komisija, griežtai sukritikuodama ir Rusijos atakas po to, kai buvo paskelbtos paliaubos.
Taip pat ataskaitoje pastebima, jog buvo pažeisti tarptautiniai suverenumo ir teritorinio vientisumo principai, bei pastebima, jog ir praėjus metams po karo situacija išlieka įtempta.
Pernai rugpjūtį per 5 dienas trukusį ginkluotą konfliktą Rusijos kariai išvijo Gruzijos pajėgas iš separatistinių Pietų Osetijos ir Abchazijos regionų, o vėliau Maskva pripažino jų nepriklausomybę. Šiuo metu Rusija juose yra dislokavusi savo karius.
