„Daug žmonių reiškia nepasitenkinimą dabartine padėtimi, ar tai būtų Europos, ar nacionaliniu lygiu. Europiečiai tikisi, kad mes dirbsime geriau. Mums reikia tai tesėti, mus vienijančiu būdu“, – sakoma bendrame pareiškime po trečiadienį įvykusio vos 27 lyderių susitikimo.
Rugsėjo 16-ąją Slovakijoje įvyksiančiu jų susitikimu prasidės diskusija, kuri, kaip kai kas viliasi, iki kitų metų kovo, kai bus minimos 60-osios Europos Bendrijos steigiamosios Romos sutarties metinės, vėl suaktyvins Europos projektą.
Didžiausios šalys sakė, kad šie debatai bus ne vien apie tai, ar reikia „daugiau ar mažiau“ Europos, bet ir apie tai, kaip sukurti „geresnę“ Europą.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel sakė, kad Europos Sąjungai reikia supaprastinti, sumažinti biurokratiją ir kurti darbo vietas.
„Mums dabar reikia veikti. Turime nustatyti pozityvią darbotvarkę“, – sakė ji ir pridūrė, kad ES turi dirbti rezultatyviau.
„Tikslas turi būti įtikinti piliečius dėl to, kodėl mes darome tam tikrus dalykus. Klausimas ne apie tai, ar reikia daugiau, ar mažiau reglamentavimo, bet tas, kad reikia tiksliau nustatyti siekinius“, – sakė A.Merkel.
F.Hollande'o kitais metais laukia rinkimai, o stipri jo varžovė yra kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio fronto lyderė Marine Le Pen
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as su tuo sutiko ir sakė, kad „niekas nebūtų blogiau už status quo“.
„Tai būtų populistų sumanymo tąsa“, – sakė jis.
F.Hollande'o kitais metais laukia rinkimai, o stipri jo varžovė yra kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio fronto lyderė Marine Le Pen, kuri ragina surengti referendumą dėl narystės ES.
Neišvengiamai bus atskleistas skilimas tarp tų, kas mano, kad veiksmingesnė būtų labiau federalinė ES, ir tų, kas įrodinėja, kad valstybės narės turėtų turėti galimybę labiau kontroliuoti sąjungos sprendimų priėmimą.
„Mes turime grįžti prie tezės, kad valstybės narės, o ne ES institucijos sudaro ES pamatą. Demokratinius ES bruožus galima stiprinti tik per valstybes nares“, – trečiadienį sakė Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas.
„ES yra ne Briuselyje, o 27-iose, dabar – vis dar 28-iose, sostinėse“, – sakė jis, turėdamas omenyje faktą, kad Jungtinė Karalystė lieka ES narė, kol baigsis derybos dėl jos išstojimo.
Jis pridūrė, kad ankstesnės pastangos sukurti demokratinį pagrįstumą ES institucijoms žlugo.
Sutarties keitimas?
Bratislavos procesas galiausiai galėtų nuvesti prie sutarties keitimo, nors dauguma lyderių sutinka, kad dabar ne laikas aptarinėti teisinius bloko pamatus.
Viktoas Orbanas: ankstesnės pastangos sukurti demokratinį pagrįstumą ES institucijoms žlugo.
„Žinoma, ES reikia reformų, bet ne tokių reformų, kurios būtų papildomos ar prieštarautų tam, ką mes darome dabar. Kalbama apie reformų spartinimą, ne apie reformų pridėjimą“, – po susitikimo sakė Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris.
Jis pridūrė, jog „bendra“ ES lyderių nuomonė yra ta, kad „neturėtų būti jokio sutarties keitimo“, kad kalbama apie „įgyvendinimą, o ne apie naujoves“.
Šaltiniai sakė, kad euroskeptiškesnės Višegrado šalys – Vengrija, Lenkija, Slovakija ir Čekija – taip pat parengs bendrą poziciją susitikimui.
„Pažiūrėsime, kas nutiks Bratislavoje. Ankstesnės grupės, ankstesni pasidalijimai keisis, iškils naujos grupės“, – sakė V.Orbanas.
Vengrijos premjeras sakė suprantantis, kad dabartinėmis aplinkybėmis sutarties keitimas nebūtų savalaikis ir tik sukeltų netikrumą.
„Bet kai viskas nurims, mes turėtume išnagrinėti, kokias vertybes ir procedūras dabartinėje sutartyje apmąstyti iš naujo“, – pridūrė jis.
Lenkijos premjerė Beata Szydlo, kurios vyriausybė propaguoja „radikalų“ sutarties keitimą, sakė: „Kalbėjimas apie sutarties keitimą dabar sukelia tam tikrą pasipriešinimą. Galbūt šių diskusijų, nuodugnesnių apmąstymų pabaigoje taip pat bus kalbama apie naujos sutarties būtinybę.“
Ji perspėjo nekurti ES valstybių pogrupių su skirtingais integracijos lygiais.
„Jeigu kai kurios valstybės kalbasi apie kintamų greičių Europos kūrimą, tai yra Europos projekto pabaiga. Lyderiai turi atidėti į šalį kalbas apie klubus ar grupes, kurios yra daugiau ar mažiau elitinės“, – sakė ji.
Lyderiai Bratislavos derybų rezultatus vertins spalio ir gruodžio mėnesiais, o apčiuopiamų rezultatų tikisi iki kovo mėnesio.
