Susitikimas rengiamas pasigirdus perspėjimams, kad 28 lyderiams nesugebėjus išspręsti virtinės problemų, ypač naujai plykstelėjusios įtampos dėl migrantų, išloštų autoritariški ir „antieuropietiški“ judėjimai.
Naujos populistų vyriausybės iškilimas Italijoje ir pikti ginčai dėl to, kas turėtų priimti migrantus, atplukdomus gelbėjimo laivais, vėl suskaldė bloką, nors atvykstančių migrantų skaičius po 2015 metų migracijos krizės yra smarkiai sumažėjęs.
Tuo tarpu Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono stumiamos euro zonos reformos ekonomikai atgaivinti ir populistų kilimui atsverti po Didžiosios Britanijos sprendimo trauktis iš bloko susidūrė su opozicija ir įstrigo.
Pats „Brexit“ klausimas, kuris dominavo per pastarojo meto viršūnių susitikimus, šįkart atsidurs paraštėse. Britų ministrė pirmininkė Theresa May kolegoms turi pateikti tik trumpą atnaujintą informaciją apie aklavietėje atsidūrusias Britanijos išstojimo derybas.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas viršūnių susitikimo išvakarėse perspėjo, jog lyderiams lieka vis mažiau laiko įtikinti savo piliečius, kad jie gali kontroliuoti migraciją, nes netrukus šiuos daug lemiančius debatus gali laimėti autoritariški politikai.
„Statymai labai dideli“
„Vis daugiau žmonių pradeda manyti, kad tik tvirta ranka valdanti valdžia, antieuropietiška ir antiliberali savo esme, turinti polinkį į atvirą autoritarizmą, gali sustabdyti nelegalios migracijos bangą“, – laiške lyderiams rašė viršūnių susitikimui vadovausiantis D.Tuskas.
„Statymai labai dideli, o laiko maža“, – perspėjo jis.
Europos Parlamento pirmininkas Antonio Tajani atskirai britų laikraštyje „The Guardian“ perspėjo, kad nesugebėjimas veikti dėl migracijos „galėtų suduoti mirtiną smūgį Europos projektui“.
Vienas ES aukšto rango pareigūnas šį dvi dienas truksiantį susitikimą dėl didelio svarbių klausimų, kuriuos lyderiai yra spaudžiami išspręsti, kiekio pavadino „visų viršūnių susitikimų motina“.
A.Merkel, kuri daug metų buvo įtakingiausia Europos lyderė, dabar rizikuoja savo trapios koalicijos žlugimu, jei migrantų klausimu nepasieks susitarimų su kitomis šalimis, įskaitant naująją Italijos vyriausybę, kurią suformavo kraštutiniai dešinieji ir prieš isteblišmentą nusistačiusi partija.
Nuo 2015 metų įsileidusi į Vokietiją daugiau kaip milijoną prieglobsčio prašytojų, A.Merkel dabar turi savo pačios vidaus reikalų ministro pareikštą ultimatumą iki mėnesio pabaigos sudaryti susitarimus, kad Vokietija galėtų atgal išsiųsti migrantus, jau užsiregistravusius kitose ES valstybėse.
Migracijos klausimu ES sparčiai juda dešinėn ir tokia pozicija tikriausiai toliau stiprės jaunatviškam Austrijos konservatorių kancleriui Sebastianui Kurzui liepos 1-ąją pusmečiui perėmus pirmininkavimą blokui.
Sekmadienį Briuselyje įvykusiame 16 lyderių „minisusitikime“ didelės pažangos nebuvo padaryta.
Lyderiai tikisi viršūnių susitikime pritarti darbui dėl migrantų „išlaipinimo platformų“ ES nepriklausančiose šalyse, labiausiai tikėtina, Afrikoje, nors ES pareigūnai miglotai kalbėjo apie tai, kokią formą jos įgis.
Padarydami nedidelę nuolaidą A.Merkel, lyderiai taip pat sutiks „glaudžiai bendradarbiauti“ stabdant antrinį migrantų judėjimą, rodo viršūnių susitikimo išvadų projektas, tačiau formuluotės galėtų būti švelnesnės nei ji norėtų.
„Pažangos stoka“
Tačiau nėra jokių galimybių susitarti dėl privalomo „naštos pasidalijimo“ plano į kitas šalis perkelti pabėgėlius iš migracijos fronto linijoje atsidūrusių valstybių prie Viduržemio jūros, tokių kaip Italija ir Graikija.
Šiam planui kategoriškai nepritaria Rytų Europos šalys, ypač autoritariškos vyriausybės Vengrijoje ir Lenkijoje.
Penktadienį ES lyderiai daugiausia aptarinės prancūzų ir vokiečių pasiūlymus reformuoti eurą siekiant išvengti skolų krizės pasikartojimo ir atkurti pasitikėjimą bendrąja valiuta, tačiau daugelis šių pasiūlymų jau buvo sušvelninti.
Krenta į akis, kad niekas atvirai neremia E.Macrono planų dėl euro zonos biudžeto, kuriems griežtai nepritaria Nyderlandai ir kitos šalys.
„Brexit“ klausimu ES lyderiai penktadienį turi pareikšti apgailestavimą dėl pažangos nebuvimo ir pasakyti, kad derybos, įstrigusios dėl Airijos sienos problemos, turi būti paspartintos siekiant susitarimo iki spalio mėnesio.
Lyderiai norėtų, kad Th.May ketvirtadienį pateiktų jiems daugiau detalių dėl „britų vyriausybės ketinimų“, ypač kalbant apie santykius po Britanijos išstojimo 2019 metais, sakė vienas ES aukšto rango pareigūnas.
