Didžiosios ES ekonomikos – Vokietija ir Prancūzija – palaiko „skirtingų greičių“ Europos Sąjungos integraciją po skyrybų su Britanija, nors šiai idėjai priešinasi daugiausia rytinės Bendrijos narės.
ES lyderiai – tik be britų premjerės Theresos May – šiaip ne taip paruošė deklaraciją, kuri turi būti pasklebta kovo 25 dienos viršūnių susitikime Romoje, minint ES 60-ąsias metines.
„Moto yra toks: mes esame vieningi įvairovėje“, – pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel po derybų, paaiškindama, kokią žinią Europos lyderiai nori paskelbti Romoje.
ES vadovai pabrėžė būtinybę dirbti išvien, kai Europos Sąjungai teks neišvengiamai susitaikyti su ją sukrėtusiu Britanijos sprendimu trauktis.
Visos ES 27 narės „dirbs kartu, siekdamos visuotinės naudos ir supratimo, kad kai kas iš mūsų gali judėti glaudžiau, toliau ir greičiau tam tikrose srityse, palikdamos atviras duris norinčioms prisidėti vėliau“, – sakoma Romos deklaracijos projekte.
Tokia formuluotė, kurioje akivaizdžiai pabrėžiamas „kelių greičių“ Europos prioritetas, sukėlė Lenkijos nepasitenkimą.
„Mes nesutinkame su bet kokiomis kalbomis apie skirtingų greičių Europą“, – sakė Lenkijos ministrė pirmininkė Beata Szydlo praėjus dienai po mūšio su kitais ES lyderiais dėl D.Tusko.
B.Szydlo užsipuolė senąsias ES nares, kurios „mano, kad turi teisę primesti sprendinius, bet mes, naujesnės narės, taip pat turime teisę pasisakyti“.
Buvęs Lenkijos premjeras D.Tuskas palaiko ES vienybę, tačiau taip pat perspėja: „jeigu norite judėti greitai – eikite vienos, jeigu norite judėti toli – eikite kartu“.
Jokios geležinės uždangos
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris pareiškė, kad bet kuriuose planuose dėl integracijos įvairiais greičiais po „Brexit“ nėra numatyta jokios „naujos geležinės uždangos“ kūrimo tarp rytų ir vakarų.
„Kalbant apie vadinamąją įvairių greičių Europą ..., tame įžvelgiama nauja skiriamojo riba, naujos rūšies geležinė uždanga tarp rytų ir vakarų; tačiau tokio ketinimo nėra“, – sakė jis per spaudos konferencija Briuselyje.
Kovą už labiau suvienytos Europos formavimą aptemdė susirėmimas su Lenkija dėl D.Tusko perrinkimo Europos Vadovų Tarybos pirmininku.
Dauguma 28 šalių vadovų, Britanijas vis dar yra ES narė, tikėjosi perrinkti buvusį Lenkijos premjera D.Tuską be didelių ginčų dar ketvirtadienį ir sutelkti dėmesį Bendrijos ateičiai.
Tačiau įvyko kitaip – sulaukta Lenkijos tvirtai euroskeptiškos vyriausybės pasipriešinimo: vienintelė Lenkija balsavo prieš D.Tusko perrinkimą, kai 27 narės buvo už jį.
Jeanas-Claude’as Junckeris pareiškė, kad bet kuriuose planuose dėl integracijos įvairiais greičiais po „Brexit“ nėra numatyta jokios „naujos geležinės uždangos“ kūrimo tarp rytų ir vakarų.
B.Szydlo apkaltino savo partneres Europos Sąjungoje, kad jos, nesiskaitydamos su kandidato šalies vyriausybės nuomone, sukūrė „pavojingą precedentą“.
Reaguodama į tokį sprendimą B.Szydlo, kurios dešinioji euroskeptiška partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) jau daug metų nesutaria su centristu D.Tusku, blokavo baigiamąjį viršūnių susitikimo pareiškimą.
„Tai nepriimtina, kai viena narė sako „aš nenoriu to“, ir likusios 27 dėl to paralyžiuojamos“, – sakė į derybas penktadienį atvykęs Liuksemburgo ministras pirmininkas Xavier Bettelis apie lenkų elgesį.
Britų Th.May, išvykusi iš Briuselio pirmąją viršūnių susitikimo dieną, sakė norinti „užsiimti“ pasitraukimu iš Europos Sąjungos, ir jos kolegos ES lyderiai su tuo sutiko.
Šis ES šalių vadovų susitikimas britų premjerei Th.May buvo paskutinis prieš jos pačios pasirinktą terminą inicijuoti 50-ąjį straipsnį, apibrėžiantį išstojimo iš ES procesą
J.-C.Junckeris anksčiau penktadienį sakė apgailestaująs dėl Britanijos sprendimo, bet tikįs, kad ji grįš į ES „laivą“
„Man nepatinka „Brexit“, nes norėčiau su britais būti viename laive; bet ateis diena, kai britai sugrįš į laivą, tikiuosi“, – sakė jis po 27 ES šalių vadovų susitikimo.
