27 valstybių ir vyriausybių vadovai susirinks Brdo pilyje Slovėnijoje, šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkaujančioje blokui.
Nors iš renginio nesitikima konkrečių rezultatų, „tai yra pirmasis nuo birželio mėnesio vadovų susitikimas, [o pastarasis] atrodo vykęs prieš daugybę metų, atsižvelgiant į visus pastarojo meto įvykius“, komentavo vienas aukšto rango ES diplomatas.
Darbo vakarienė rengiama ES artėjant trečiadienį vyksiančiam Vakarų Balkanų viršūnių susitikimui; jo metu prie Bendrijos rytinių sienų esančios valstybės sieks garantijų, kad kada nors jos galės įstoti į Europos Sąjungą.
Per vakarienę lyderiai dalyvaus „strateginėje diskusijoje dėl Sąjungos vaidmens tarptautinėje arenoje“, remiantis Europos Vadovų Tarybos vadovo Charles'io Michelio, viršūnių susitikimus organizuojančio buvusio Belgijos ministro pirmininko, išsiųstu kvietimu.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas turėtų dar kartą įspėti savo partnerius, kad Vašingtono visiška ištikimybė Europai nebėra savaime suprantamas dalykas. Paryžius tebėra pasipiktinęs Australijos sprendimu JAV naudai atšaukti didžiulės apimties sutartį dėl povandeninių laivų įsigijimo.
„Būtų klaida apsimesti, kad nieko neįvyko“, – prieš derybas sakė vienas šaltinis Eliziejaus rūmuose.
Praėjusį mėnesį Prancūziją įsiutino žinia, kad Kanbera atsisakė susitarimo dėl prancūziškų povandeninių laivų įsigijimo ir vietoje to pasirinko amerikietišką alternatyvą, augant įtampai su Kinija.
ES partnerės solidarizavosi su Paryžiumi, nors ir nevienodai: Baltijos ir Šiaurės šalys nelinkusios kritikuoti JAV – Šaltojo karo supervalstybės, kurią jos laiko savo pagrindine gynėja nuo Rusijos.
Afganistano pamokos
Ginčas dėl povandeninių laivų įsiplieskė praėjus kelioms savaitėms nuo du dešimtmečius trukusio Afganistano karo pabaigos. Konfliktas baigėsi Amerikai išvedus savo karius ir, europiečių nuostabai, šalies kontrolę staigiai perėmus Talibanui.
Europos valstybės kaip NATO narės siuntė į Afganistaną savo karius ir buvo svarbios donorės nuverstai Kabulo vyriausybei. ES perspėjo nepripažinsianti naujo talibų kabineto, kuriame dirba daugiausia radikalūs islamistai ir nėra jokių moterų.
Afganistano žlugimas, kaip ir vėliau kilę nesutarimai dėl povandeninių laivų, suteikė naujo peno raginimams, kad ES plėstų savo karinius pajėgumus. Pagrindinė šios idėjos propaguotoja yra Prancūzija.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel, įtakingiausia ES lyderė per pastaruosius 15 metų, dalyvaus viršūnių susitikime, Berlyne pamažu įsibėgėjant deryboms dėl ją pakeisiančios vyriausybės formavimo.
A.Merkel laikėsi atsargios, JAV palankios strategijos, kuri šiuo metu vyrauja Europoje, todėl kanclerei ruošiantis pasitraukti tokie lyderiai kaip E.Macronas, Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi ir Nyderlandų premjeras Markas Rutte galbūt sieks pasižymėti.
Būdama Vokietijos, ES eksporto galybės, vadovė, A.Merkel taip pat visuomet skatino glaudžius ryšius su Kinija. Tačiau tokią poziciją irgi tapo sunkiau ginti, kinų prezidento Xi Jinpingo vadovaujamai vyriausybei virstant vis labiau centralizuota ir bekompromise.
Santykiai su Pekinu dar labiau komplikavosi po to, kai ES ir Kinijos investicijų susitarimas, kurio norėjo Vokietija, buvo įšaldytas neribotam laikui, abiem šalims apsikeitus sankcijomis dėl elgesio su musulmonų uigūrų mažuma Sindziange.
Per antradienį vyksiantį ES susitikimą Ispanija ragins spręsti ir skubesnius reikalus – ryžtingai reaguoti į staigų energijos kainų kilimą. Imtis šio klausimo siekia ir Prancūzija, Graikija bei Lenkija.
Spėjama, kad Europos Komisija antradienį pasiūlys trumpalaikius energetikos krizės sprendinius, o išsamesnę diskusiją lyderiai surengs per spalio 21–22 dienomis vyksiantį viršūnių susitikimą.