Brdo pilyje Slovėnijoje surengtas lyderių susitikimas yra pirmasis nuo birželio. Jo metu tartasi, kaip reaguoti į Talibano sugrįžimo į valdžią Afganistane ir Prancūziją papiktinusios JAV sutarties su Australija netikėtas pasekmes.
Vakarienė surengta ES ir Vakarų Balkanų viršūnių susitikimo išvakarėse. Per trečiadienio susitikimą į rytus nuo bloko esančios šalys sieks garantijų, kad vieną dieną galės įstoti į ES.
„Mokydamiesi iš pastarojo meto krizių esame įsipareigoję suvienyti jėgas ir stiprinti savo sugebėjimą atsigauti, mažindami savo priklausomybę svarbiose srityse“, – sakoma po daugiau kaip keturias valandas trukusių derybų paskelbtame Europos Vadovų Tarybos vadovo Charles'io Michelio pareiškime.
Pasak Ch.Michelio, norėdama stiprinti savo pozicijas tarptautinėje scenoje ES turi „didinti savo pajėgumus veikti autonomiškai“ kaip ekonominė galia, taip pat gynybos srityje.
Tačiau jis tvirtino, kad „esame įsipareigoję dirbti su savo sąjungininkais ir panašiai galvojančiais partneriais, ypač JAV ir NATO, mūsų saugumo kertiniu akmeniu“.
Prancūziją praėjusį mėnesį įsiutino žinia, kad Kanbera atsisakė susitarimo dėl prancūziškų povandeninių laivų įsigijimo ir vietoje to pasirinko amerikietišką alternatyvą, augant įtampai su Kinija.
Vis dar pykstančios Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ragino Europą pasirūpinti savimi, kilus abejonėms dėl Vašingtono visiškos ištikimybės.
Nors Europa gali „sąžiningai dirbti su savo istoriniais partneriais ir sąjungininkais“, ji taip pat privalo siekti „savo nepriklausomybės, savo suverenumo“, atvykęs į derybas pasakė E.Macronas.
Pasak jo, „mums reikia JAV paaiškinimo ir naujo įsipareigojimo“. Prancūzijos lyderis pridūrė, kad šį mėnesį Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo Italijoje kuluaruose surengs derybas su JAV prezidentu Joe Bidenu.
„Tačiau mums reikia aiškiai sau pasakyti, ko norime dėl savęs, savo sienų, savo saugumo, savo energijos, pramonės, technologijų ir karinės nepriklausomybės“, – sakė jis.
Afganistano pamokos
Prieš pat viršūnių susitikimą E.Macronas Paryžiuje susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu, atvykusiu taisyti santykių.
Vienas JAV Valstybės departamento pareigūnas reporteriams sakė, jog buvo „bendras sutarimas“, kad „dabar turime progą plėsti ir stiprinti koordinavimą“, nors „dar liko daug sunkaus darbo“.
Kai kurios ES valstybės parėmė Prancūziją, bet kitos narės, pavyzdžiui, Baltijos ir Šiaurės šalys, vengia kritikuoti JAV, nes laiko jas savo pagrindiniu gynėju nuo Rusijos.
Ginčas dėl povandeninių laivų kilo kelios savaitės po JAV pasitraukimo iš Afganistano, kur į valdžią iškart sugrįžo Talibanas. Šie įvykiai europiečiams buvo netikėti.
Europos šalys siuntė karių NATO vadovautoms misijoms toje šalyje ir buvo svarbios donorės nuverstai afganistaniečių vyriausybei.
Geopolitinės permainos
Įvykiai Afganistane ir ginčas dėl povandeninių laivų suteikė naują postūmį tiems, kas ragina ES kurti atskirus karinius pajėgumus, pirmiausia – Prancūzijai.
„Pastarojo meto įvykiai yra didelių geopolitinių permainų simptomai. Reaguodami turime kurti savo pajėgumus veikti“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri pastaruosius 15 metų buvo dominuojanti ES lyderė, viršūnių susitikime dalyvavo Berlyne tęsiantis deryboms dėl koalicinės vyriausybės, pakeisiančios jos ministrų kabinetą.
Atsargi, proamerikietiška A.Merkel strategija dominavo Europoje, o kanclerei traukiantis sieks pasižymėti tokie lyderiai kaip E.Macronas, Italijos premjeras Mario Draghi ir Nyderlandų premjeras Markas Rutte.
Kaip ES eksporto jėgainės lyderė A.Merkel visuomet skatindavo artimus ryšius su Kinija, bet ir juos buvo vis sunkiau ginti griežtėjant Kinijos prezidento Xi Jinpingo valdymui.
Santykius su Pekinu dar labiau komplikavo ES ir Kinijos susitarimo, kurio norėjo Vokietija, sustabdymas neribotam laikui, abiem šalims paskelbus viena kitai sankcijų dėl elgesio su musulmonų uigūrų mažuma Kinijoje.
