Penktadienį bloko 27 šalių lyderiai surengė derybas vaizdo konferencijos formatu dėl pasiūlymo, pateikto Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen. Jeigu ši 750 mlrd. eurų ES ekonomikos gelbėjimo programa būtų priimta, ji taptų istoriniu Bendrijos vienybės ženklu.
Šiuo planu siekiama padėti ES šalims įveikti niokojamą recesiją, sukeltą koronaviruso protrūkio. Prognozuojama, kad recesijos poveikis dar kurį laiką aštrės ir bus juntamas ne vienus metus.
„Neperdėtume sakydami, kad susiduriame su didžiausiu ekonominiu iššūkiu per Europos Sąjungos istoriją“, – po susitikimo sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Lyderiai susitarė, kad sprendiniai turėtų būti rasti iki liepos pabaigos. Tuo metu Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis nori, kad ateinančio mėnesio viduryje būtų surengtas tiesioginis viršūnių susitikimas – jeigu epidemiologinė padėtis leis – ir kad susitarimas būtų priartintas prie finišo linijos.
„Yra ryškėjantis konsensusas – tai labai teigiama, bet tuo pat metu nenuvertiname sunkumų“, – kalbėjo Ch.Michelis, kuriam tenka sunki užduotis artimiausiomis savaitėmis mėginti užtikrinti kompromisus dėl siūlomo plano.
Vis dėlto skeptiškai nusiteikęs Nyderlandų premjeras Markas Rutte perspėjo nepuoselėti lūkesčių, kad galutinis sprendimas bus priimtas jau per liepą įvyksiantį viršūnių susitikimą.
„Neaišku, ar jis iki tol bus užbaigtas, ar mums reikės daugiau sesijų, taip pat ar jos turėtų įvykti vasarą, ar vėliau. Mes visa tai svarstysime“, – žurnalistams sakė M. Rutte.
„Taupusis ketvertas“
Penktadienio pasitarime dalyvavusi Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde perspėjo, kad nieko nedarant rinkos gali patirti skausmingų pasekmių.
Pasak šaltinių, informuotų apie susitikimo eigą, ECB vadovė sakė lyderiams, jog juo greičiau būtų susitarta dėl atsigavimo paketo, juo geriau būtų ES ekonomikai.
Ch.Michelis, buvęs Belgijos premjeras, tikriausiai susidurs su spaudimu, daromu vadinamojo „taupiojo ketverto“ šalių – Nyderlandų, Švedijos, Danijos ir Austrijos, pažadėjusių kovoti, kad U. von der Leyen planas būtų apkarpytas.
Ginčo esmė – ar atsigavimo fondo lėšos turėtų būti skirstomos kaip subsidijos, ar kaip paskolos. „Taupusis ketvertas“ tikina, kad lėšas būtina skolinti griežtomis sąlygomis, siekiant paskatinti šalis imtis reformų.
Tuo metu kai kurios kitos šalys, įskaitant Italiją ir Ispaniją, pirmiausiai ir smarkiausiai nukentėjusias nuo pandemijos iš Europos valstybių, pasisako už subsidijų schemą.
Šios smarkiai įsiskolinusios šalys neturi reikiamų pajėgumų kovai su recesija papildomomis išlaidomis ir tikisi reikšmingo solidarumo iš kitų Bendrijos narių.
„Dėmesys turiniui“
Europos Komisijos planas daugiausiai pagrįstas Vokietijos ir Prancūzijos pasiūlymu, kad ES skolintųsi iš finansų rinkų ir kad lėšos būtų paskirstomos Bendrijos narėms. Ši skolinimosi programa būtų didžiausia, kada nors surengta Europos Sąjungos.
A.Merkel, kurios šalis nuo liepos 1-osios perims pirmininkavimą ES, sakė, kad visi 27 lyderiai šiam principui pritarė.
Praeitą mėnesį Vokietija, pritarusi didelio masto skolinimuisi, peržengė savo ilgalaikį nusistatymą prieš skolinimąsi bloko mastu. Toks žingsnis „taupiosioms“ narėms buvo visiškai netikėtas.
Vis dėlto jos pažadėjo kovoti prieš šią schemą ir nesutiko būti skubinamos priimti sprendimus, nors tęsiasi gili koronaviruso krizė, kelianti sumaištį pasaulio ekonomikoje.
„Gerai, kad kitos šalys didina spaudimą, bet mes skiriame dėmesį turiniui“, – aiškino M. Rutte.
Švedijos premjeras Stefanas Lofvenas savo ruožtu sakė, kad pasiūlymą dar reikės smarkiai patobulinti, nes kitaip susitarimas nebus pasiektas.
Dar vienas svarbus nesutarimų šaltinis – kaip bus paskirstomos surinktos lėšos. Kritikai sako, kad neproporcingą pinigų dalį ketinama skirti valstybėms, ne itin smarkiai paveiktoms šios krizės.
Kad padėtų finansuoti atsigavimo planą, Europos Komisija siūlo Bendrijoje įvesti mokesčius didžiosioms technologijų įmonėms arba apmokestinti taršą anglies junginiais.
Atsigavimo planas be ES nuosavų lėšų būtų „tarsi variklis be benzino“, perspėjo vienas Bendrijos šaltinis.
Tačiau šiuos siūlymus taip pat gali atmesti kai kurios šalys, nuogąstaujančios, kad tokiu būdu būtų paskatintas per didelis ES federalizmas.
