Derybos, kuriose turėtų būti nuspręsta dėl ES biudžeto iki šio dešimtmečio pabaigos, prasidėjo ketvirtadienį, daugiau nei šešias valandas vėliau nei planuota, nes lyderiai iš pradžių diskutavo grupėmis, siekdami kompromiso. Jų derybos užsitęsė iki penktadienio paryčių.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel į šias kovas kišosi mažai.
Prieš išauštant penktadienio rytui, ES prezidentas Hermanas Van Rompuy pareiškė, kad susitarimas jau ranka pasiekiamas. „Tačiau mes dar nesame ten“, – pabrėžė jis.
Britanija ir Prancūzija, kurių lyderiai nesusitiko akis į akį per planuotas diskusijas iki prasidedant viršūnių susitikimui, buvo pagrindinės priešingų stovyklų atstovės kovoje dėl išlaidų prioritetų 2014–2020 metais, daugiausiai tariantis, ar biudžetas, kuris iš pradžių buvo planuojamas didesnis nei trilijono eurų, turėtų būti sumažintas iki maždaug 900 mlrd. eurų.
Tokiu atveju jis būtų šiek tiek mažesnis negu ankstesnio septynerių metų finansavimo laikotarpio 2007–2013 metais.
Diskusijose dėl ES biudžeto jaučiamas atotrūkis tarp šiaurės ir pietų: Viduržemio pajūrio regiono lyderiai siekia, kad Briuselis palaikytų ilgalaikius projektus, turinčius skatinti ekonomikos augimą, taip pat sumažintų rekordinį nedarbą – šiuo metu Bendrijoje darbo neturi daugiau nei 26 mln. žmonių.
27 valstybių ir vyriausybių vadovai nutraukė savo diskusijas 45 min. po vidurnakčio vietos (1 val. 45 min. Lietuvos) laiku, kol kas nepriėmę jokio akivaizdaus nutarimo, tačiau po kelias valandas trukusio darbo mažesnėse grupėse pradėjo ryškėti kompromisas.
Per pertrauką į kavinę numalšinti alkio sumuštiniu užsukęs Belgijos premjeras Elio Di Rupo sakė žurnalistams, kad susitarimo tikimasi sulaukti 7-8 val. (8-9 valandą).
ES šaltiniai nurodė, kad derybos prasidėjo nuo pasiūlymų sumažinti Bendrijos valstybių „įsipareigojimus“ iki 960 mlrd. eurų, o konkrečius „mokėjimus“ – iki 913 mlrd. eurų. Už pastarąją sumą pasisako Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas.
Pasak vieno derybininko, dėl tokių sumų anksčiau šią savaitę susitarė Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ir A.Merkel.
D.Cameronas, daugelio diplomatų nuomone, pats įvarė save į kampą, nusprendęs siekti sugrąžinti savo šaliai kai kurias Briuseliui perduotas galias ir galiausiai 2017 metais surengti referendumą dėl tolesnės Londono narystės Bendrijoje, todėl nedelsdamas atvertė savo kortas.
„Kai buvome čia paskutinį kartą lapkritį, pasiūlyti skaičiai buvo per dideli. Jie turėjo sumažėti – ir jeigu nesumažės, susitarimo nebus“, – sakė jis.
Čekijos premjeras Petras Nečasas taip pat grasino blokuoti susitarimą, nors kai kurie aukšti pareigūnai kelias pastarąsias dienas tvirtino, kad nesėkmės šiame susitikime negalima leisti.
Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas sakė, kad galutinis žodis priklausys įstatymų leidėjams, argumentuodamas, kad iš anksto pasiūlytos „į praeitį žvelgiančios“ sumos pateikia „blogiausio iš visų pasaulių“ perspektyvą.
M.Schulzas sakė, kad įstatymų leidėjai pasiruošę atmesti bet kokį susitarimą, kuris, jų nuomone, žlugdytų Europos ambicijas ateinančiam dešimtmečiui.
Pasak vieno aukšto rango diplomato, Italijos ministras pirmininkas Mario Monti prie derybų stalo pareiškė: „Negalime priimti sutarties, diktuojamos Didžiosios Britanijos – šalies, apie kurią netgi negalime tvirtai pasakyti, ar ji tebebus Europos Sąjungoje 2017 metais.“
Prieš prasidedant viršūnių susitikimui, A.Merkel kalbėjo itin atsargiai rinkdama žodžius, pareigūnams stengiantis užglaistyti nesutarimus dėl skaičių, kurie lems prioritetus ateinančių septynerių metų biudžete.
F.Hollande'as sakė, kad išlaidų karpymai, kurie neužtikrins palaikymo ūkininkams ir investicijų į augimą rekordinio nedarbo Europoje laikais, nesulauks jo pritarimo.
Europos Komisija iš pradžių pageidavo, kad 2014–2020 metų biudžete ES narių įsipareigojimai būtų padidinti 5 proc. iki 1,04 trln. eurų.
H.Van Rompuy per lapkritį vykusį viršūnių susitikimą šį pasiūlymą sumažino iki 973 mlrd. eurų, o ES diplomatinių sluoksnių šaltiniai teigė, kad Bendrijos prezidentas gali sumažinti šį skaičių, žymintį didžiausią valstybių narių sutinkamų prisiimti įsipareigojimų sumą, iki maždaug 957 mlrd. eurų.
Šaltiniai nurodė, kad tuo pačiu metu suma, kurią planuojama faktiškai išleisti, būtų sumažinta apie 30 mlrd. eurų iki 905 mlrd. eurų ir siektų apie 1 proc. ES bendrojo vidaus produkto. Tokios išlaidos atrodo kuklios, lyginant su nacionalinių išlaidų lygiais.
Didžiausia ES biudžeto pajamų dalis nukreipiama Bendrajai žemės ūkio politikai, palaikančiai ūkininkus, ir sanglaudos fondams, skirstantiems pinigus naujosioms ES narėms, kad jų ekonomika prisivytų turtingesnes partneres.
