Slovakijos sostinėje susitikę 27 šalių lyderiai nubrėžė gaires, kaip bus stengiamasi panaikinti ES krečiančius gilius nesutarimus ir atremti Bendrijai iškilusius masinės migracijos, saugumo ir stringančios ekonomikos iššūkius.
Demonstruodami vienybę po viršūnių susitikimo Bratislavos pilyje, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as pasižadėjo stengtis, kad Bendrijos lyderių sutartas planas būtų sėkmingas.
„Bratislavoje įsipareigojame per ateinančius mėnesius pateikti savo piliečiams patrauklios ES, kuria jie galėtų pasitikėti ir kurią jie galėtų palaikyti, viziją. Esame įsitikinę, kad turėsime valios ir pajėgumų tai pasiekti“, – sakoma vadinamojoje Bratislavos deklaracijoje.
„ES nėra tobula, bet ji yra geriausias mūsų turimas įrankis spręsti naujiems iššūkiams, su kuriais susiduriame. Mums reikia, kad ES ne tik garantuotų taiką ir demokratiją, bet ir mūsų žmonių saugumą“, – nurodoma dokumente.
Bratislavoje pradėtas procesas bus užbaigtas ateinantį kovą per viršūnių susitikimą Romoje, kai bus minimo Italijos sostinėje pasirašytos ES įkūrimo sutarties simbolinės 60-osios metinės.
Blaivios, bet nepripažįstančios pralaimėjimo
Šiam procesui bus itin svarbus Vokietijos ir Prancūzijos bendradarbiavimas. Abi šalys sudaro tradicinę ES galios ašį, nors dažnai nesutaria dėl esminių klausimų – pavyzdžiui, ekonomikos.
„Ateinančiais mėnesiais Vokietija ir Prancūzija labai intensyviai atliks savo vaidmenį, kad visa tai būtų sėkminga“, – sakė A.Merkel retoje bendroje spaudos konferencijoje su F.Hollande'u.
Kanclerė dar kartą perspėjo, kad ES „padėtis yra kritinė“, nors didžiausios ES ekonomikos lyderės įtakai pakenkė pernai jos priimtas nepopuliarus sprendimas plačiai atverti Vokietijos duris beveik milijonui pabėgėlių.
Britanijai apsisprendus palikti ES, F.Hollande'as tampa stipriausias ginkluotąsias pajėgas turinčios Bendrijos valstybės vadovu. Jis sakė, kad „Prancūzija ir Vokietija toliau dirbs, kad galėtume parengti konkrečių priemonių“.
Prieš šį viršūnių susitikimą Prancūzija ir Vokietija parengė bendros gynybos planą. Per savo spaudos konferenciją abu lyderiai siuntė aiškų signalą, kad jie imsis vadovauti pastangoms atkurti pasitikėjimą Bendrija po Britanijos netikėto sprendimo išstoti iš bloko, priimto per birželio 23-ąją įvykusį referendumą.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, vadovavęs šiam susitikimui, anksčiau aplankė Bendrijos sostines, kad iš anksto suderintų bendrą poziciją. Jis sakė, kad 27 valstybių lyderiai privalo susitelkti „į dabartinę padėtį Europoje – į faktą, kad milijonai europiečių jaučiasi nesaugūs“.
Buvęs Lenkijos pareiškė, kad penktadienį vykusios derybos buvo „blaivios, bet nepripažįstančios pralaimėjimo“.
Kai saugumas atsiduria Europos žiniasklaidos dėmesio centre, o žmonės yra sukrėsti pastarųjų pražūtingų teroro atakų, lyderiai akcentavo pastangas užtikrinti glaudesnį ES bendradarbiavimą gynybos srityje. Tačiau Britanija tokius pasiūlymus vertindavo skeptiškai – Londonas nuogąstavo, kad susitelkti į bendrų ginkluotųjų pajėgų kūrimą reikštų susilpninti NATO vaidmenį.
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris savo ruožtu ketvirtadienį pasiūlė atskiras Bendrijos ateities, įskaitant prieštaringų vertinimų sulaukusį planą iki 2017-ųjų birželio patvirtinti ES bendros karinės vadavietės ir jungtinių ginkluotųjų pajėgų įkūrimą.
Visi toje pačioje valtyje?
Lyderiai, pasitikti ryškiai mėlynas uniformas vilkinčių ir šalmus su puošniais plunksnų kuodais dėvinčių slovakų garbės kuopos karių, darbą pradėjo nuo derybų įspūdingoje Bratislavos pilyje, o vėliau dalyvavo vakarienėje su Vokietijos vėliava plaukiojančiame pramoginiame laive Dunojaus upėje, kur galėjo neformaliai pasikalbėti apie „Brexit“.
Maltos premjeras Josephas Muscatas sarkastiškoje „Twitter“ žinutėje parašė: „Dabar visi esame toje pačioje valtyje – tiesiogine prasme.“
Visi ES lyderiai tvirtino, kad jokių oficialių „Brexit“ derybų nebus, kol Britanija neinicijuos dvejus metus truksiančio „skyrybų“ proceso ir neišdėstys savo pageidavimų.
D.Tuskas sakė suprantantis, kad Britanijai reikia laiko pasiruošti. Jis užsiminė, kad ministrė pirmininkė Theresa May gali nuspręsti oficialų procesą pradėti sausį arba vasarį, bet pridūrė, kad ES jau yra pasiruošusi ir gali pradėti derybas kad ir „rytoj“.
Deja, nors buvo pažadėta vieninga vizija, visur Bendrijoje matyti ženklų, kad bloko vienybė skeldėja.
Labiausiai priešinanti tema – migracijos krizė. Daugelis Rytų Europos šalių lyderių, tarp jų susitikimo šeimininkas Slovakijos premjeras Robertas Fico, kaltino A.Merkel be reikalo atvėrus Senojo žemyno vartus atvykėliams.
Šią savaitę įtampą dar labiau padidino Liuksemburgo užsienio reikalų ministro Jeano Asselborno išsakytas raginimas įšaldyti Vengrijos narystę bloke, nes ši šalis, anot jo, su pabėgėliais elgiasi kaip su „galvijais“.
Europa taip pat nesutaria dėl ekonomikos. Triskart finansiškai gelbėta Graikija praėjusią savaitę sukvietė į Atėnus daugiausia centro ir centro kairiosios pakraipos pietinių ES šalių lyderius, kurie drauge paragino kolegas iš šiaurinių bloko valstybių prisiimti daugiau naštos sprendžiant migrantų krizę ir sušvelninti poziciją dėl taupymo.
