Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Maltos ministrai tikisi padaryti galą ilgoms ir sunkioms deryboms, per kurias į keblią padėtį patekę prieglobsčio prašytojai, įskaitant vaikus, įstringa jūroje, kartais – daugeliui savaičių.
Susitikimas rengiamas artėjant spalį numatytam ES viršūnių susitikimui Liuksemburge.
Svarstoma automatiško perskirstymo sistema būtų tik laikinas sprendimas, kol bus peržiūrėta dabartinė sistema – vadinamosios Dublino taisyklės.
Šio reglamento kritikai jau ilgą laiką teigia, kad dėl dabartinės tvarkos Viduržemio jūros pakrantėje esančioms šalims, tokioms kaip Italija, Malta, Graikija ir Ispanija, užkraunama nesąžiningai didelė našta.
Italijos naujoji proeuropietiška vyriausybė nusprendė atsisakyti antiimigracinės politikos, kurią vykdė ultradešiniųjų pažiūrų buvęs vidaus reikalų ministras Matteo Salvini, uždaręs uostus gelbėjamiems migrantams.
Praėjusią savaitę susitikę Italijos premjeras Giuseppe Conte ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paragino persvarstyti „neveiksmingą“ Europos politiką. Jie pareiškė, kad savanoriškai migrantų nepriimančios šalys turėtų būti baudžiamos.
Rotacijos tvarka?
Per birželį įvykusį užsienio reikalų ir vidaus reikalų ministrų neformalų susitikimą 15 ES valstybių narių sutiko kurti „Europos solidarumo mechanizmą“.
Kroatija, Suomija, Prancūzija, Airija, Vokietija, Lietuva, Liuksemburgas ir Portugalija pažadėjo „aktyviai“ prisidėti prie šios iniciatyvos.
Tačiau nacionalistinių pažiūrų Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, šeštadienį lankydamasis Romoje, atmetė siūlymą įvesti naujas migrantų perskirstymo kvotas.
Pirmadienį Maltoje prasidedančio susitikimo dalyviai mėgins nuspręsti, kur galėtų būti perkeliami gelbėjami atvykėliai ir, apskritai, ar priimti tik nuo karo ir persekiojimo bėgančius žmones, ar kartu ir ekonominius migrantus.
Pranešama, kad Prancūzija ir Vokietija pasiruošusios priimti ketvirtadalį Viduržemio jūroje išgelbėjamų žmonių.
Tačiau abi šalys nepritaria Italijos siūlymui rotacijos principu siųsti prieglobsčio prašytojus į kitas Pietų Europos šalis.
Italija, kur jau apsistoję dešimtys tūkstančių migrantų, nori priimti mažiau naujų atvykėlių – vos 10 procentų.
Per pastaruosius kelerius metus į Europą atvykstančių migrantų smarkiai sumažėjo. JT Pabėgėlių reikalų agentūra pernai užfiksavo beveik 115 tūkst. atvykimų – tai yra, daug mažiau nei 2017 metais (170 tūkst.) ir 2015-aisiais, kai atvyko daugiau kaip milijonas žmonių.
Prie derybų Maltoje taip pat prisijungs už migracijos politiką atsakingas Europos komisaras Dimitris Avramopulas ir Suomijos vidaus reikalų ministras, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai.
