Praėjusią savaitę vienas ES lyderis, Vengrijos nacionalistų premjeras Viktoras Orbanas, pasmerkė sankcijų politiką ir teigė, kad Briuselis sankcijomis labiau kenkia pačios Europos ekonomikai nei Maskvai.
Atvykdamas į ES būstinę derėtis, kaip užkamšyti sankcijų režimo skyles ir didinti spaudimą Rusijai, Bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis šias kalbas atmetė.
„Kai kurie Europos lyderiai sako, kad sankcijos buvo klaida, – sakė jis reporteriams. – Na, nemanau, kad tai buvo klaida. Tai mes turėjome padaryti ir toliau darysime.“
Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas atmetė mintį, kad sankcijų reikėtų atsisakyti.
„Jei tai padarytume, tai būtų lemtinga. Ant kortos pastatytas mūsų patikimumas“, – sakė jis.
„Normaliai bandydami tai sutvarkyti turėtume naudotis diplomatija, Jungtinėmis Tautomis. Tačiau laikai nėra normalūs. Išgyvename laikus, kai svarbūs džiunglių įstatymai“, – pabrėžė J.Asselbornas.
Nuo vasario, kai Rusija įsiveržė į kaimyninę Ukrainą, ES įvedė šešis sankcijų paketus Maskvai.
Nuo birželio draudžiama didžioji naftos importo iš Rusijos dalis, o dabar diplomatai aptarinėja galimybę suvaržyti Rusijos aukso eksportą, bet daugelis Europos šalių tebėra priklausomos nuo rusiškų gamtinių dujų.
J.Borrellis ir dauguma Vakarų lyderių tvirtina, kad sankcijos pakenkė Rusijos ekonomikai ir bus griežtinamos toliau, jei prezidentas Vladimiras Putinas neišves savo pajėgų iš Ukrainos.
Tačiau penktadienį V.Orbanas – artimiausias Kremliui ES lyderis, dažnai kritikuojantis Briuselį – pasmerkė šias priemones ir pareiškė, kad Europa Rusijai įvestomis sankcijomis „šovė sau į plaučius“, nes pakenkė energijos tiekimui.
„Briuselis galvojo, kad sankcijų politika pakenks rusams, bet ji labiau kenkia mums“, – sakė jis.
J.Borrellis ir ES ministrai vaizdo ryšiu turi surengti derybas su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba, o tarpusavyje aptars, kaip griežtinti sankcijas.
„Nesakome „naujas paketas“, bet [kalbame apie] jau esamų sankcijų įgyvendinimą“, – nurodė J.Borrellis ir pažymėjo, kad ES pareigūnai rengia planus uždrausti rusiško aukso importą.
Tuo metu Rusija pradėjo trikdyti dujų tiekimą Europai, sukeldama grėsmę tokių šalių, kaip bloko pramoninė galia Vokietija, energetiniam saugumui.
„Rusija bando mus demoralizuoti“, – sakė Vokietijos Europos reikalų ministrė Anna Luehrmann.
„Toliau remsime Ukrainą – ir ekonomiškai, ir politiškai, ir... karinėmis priemonėmis, – sakė ji. – Labai svarbu išlaikyti sankcijas.“
