Vizito Vokietijoje metu prezidentas Gitanas Nausėda vietos žurnalisto buvo paklaustas, ar Lietuva jungtųsi prie Europos Sąjungos (ES) misijos saugoti Hormūzo sąsiaurį Persijos įlankoje. Prezidentas tiesiogiai į klausimą neatsakė, tačiau tikino, kad Lietuva palaiko konsensuso siekį, jog „Irano klausimas netaptų dar viena skirtimi tarp ES ir JAV“.
„Todėl mes nenorime atvirai stoti nei į vieną, nei į kitą pusę, o laikytis subalansuoto dialogo formato, ir kad sprendimai būtų ieškomi ne spaudimo ar prievartos būdu, o būtų daugiau dialogo“, – kalbėjo prezidentas.
Įtampa tarp JAV ir Irano dar labiau išaugo po to, kai pernai Vašingtonas vienašališkai pasitraukė iš susitarimo, turėjusio užkirsti kelią Teheranui gaminti branduolinius ginklus. ES šalys siekia susitarimą išsaugoti.
Per spaudos konferenciją su G.Nausėda kanclerė A.Merkel pareiškė, kad ES misija Persijos įlankoje buvo aptarta dar ne visose šalyse narėse, greičiausiai šiuo klausimu bus diskutuojama rugpjūčio pabaigoje vyksiančiame neformaliame užsienio reikalų ministrų susitikime Helsinkyje.
Pirmadienį belgų laikraštis „De Morgen“ citavo Vokietijos vyriausybės patariamąją raštą: esą Berlynas šiame susitikime pasiūlys pradėti jūrinės laivybos apsaugojimo misiją Hormūzo sąsiauryje. „De Morgen“ duomenimis, šiai misijai reikėtų penkių fregatų, dviejų korvečių ir apsaugos komandų su lėktuvais bei laivais logistikai.
Politologė Margarita Šešelgytė atkreipė dėmesį, kad ligi šiol Europos Sąjunga vykdė tik dvi jūrinės laivybos operacijas. 2008 metais buvo pradėta „Atalanta“, skirta kovoti su piratavimu ir plėšimais Indijos vandenyne prie Somalio krantų. Nuo 2017-ųjų Viduržemio jūroje vykdoma operacija „Sophia“, skirta neutralizuoti žmonių kontrabandos maršrutus. Lietuva prisideda prie abiejų operacijų.
Pasak politologės, misija Hormūzo sąsiauryje Europos Sąjungai galėtų būti naudinga.
„Kadangi ES nevykdė daug misijų, ji dažnai kaltinama neturinti pakankamų pajėgumų. Nuo 2016 metų ES ėmėsi labai rimtų žingsnių stiprindama savo saugumą ir karinius pajėgumus. (Misija) būtų puiki proga tai pademonstruoti.
Tiek Prancūzijos prezidentas, tiek, iš dalies, Vokietijos kanclerė, kalba apie strateginę ES autonomiją: kad Europa turėtų stiprinti savo karinius pajėgumus ir gebėjimą atsakyti į pasaulio saugumo iššūkius atskirai nuo JAV“, – 15min sakė M.Šešelgytė.
Ką turėtų daryti Lietuva?
Liepos pabaigoje, po virtinės incidentų, JAV paprašė Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės (JK) prisidėti prie karinio jūrų laivyno misijos ir padėti saugoti Hormūzo sąsiaurį.
Vokietija atsisakė – užsienio reikalų ministras Heiko Maasas teigė teikiantis pirmenybę ES misijai, tačiau įspėjo, kad pasiekti progresą šiuo klausimu gali būti sudėtinga.
Londonas nusprendė jungtis prie misijos – į Persijos įlanką nusiuntė du eskadrinius minininkus. Lenkijos URM atstovai „Reuters“ sakė svarstantys jungtis prie JAV buriamos tarptautinės koalicijos, tačiau formalaus atsakymo nepateikė.
Pasak M.Šešelgytės, Lietuva prie kitų ES misijų prisideda minimaliai.
„Viena vertus, Lietuva nelabai palaikė Europos saugumo ir gynybos politikos iniciatyvas, nes sakė, kad galima tuos pačius pajėgumus vystyti NATO. Pagrindinė baimė – dubliavimasis su NATO, kad tai gali šiek tiek susilpninti transatlantinį ryšį, kuris mums yra svarbus saugumo klausimais“, – 15min sakė politologė.
M.Šešelgytės teigimu, nors Lietuva neturi didelių išteklių, prisijungimas prie operacijos Hormūzo sąsiauryje būtų svarbus politiškai. Tačiau iššūkių kiltų tuo atveju, jei ES misijai nepritartų Vašingtonas.
M.Šešelgytė: „Jei JAV nebūtų labai palankiai nusiteikusios tokios misijos egzistavimu, Lietuvai kiltų iššūkių. Kai JAV ir Europa pykstasi, mums būna sunku, nes turime rinktis puses. O mums svarbu, kad ir Europa, ir JAV būtų mūsų draugai.“
„Jei JAV nebūtų labai palankiai nusiteikusios tokios misijos egzistavimu, Lietuvai kiltų iššūkių. Kai JAV ir Europa pykstasi, mums būna sunku, nes turime rinktis puses. O mums svarbu, kad ir Europa, ir JAV būtų mūsų draugai“, – tikino M.Šešelgytė.
Politologė atkreipė dėmesį, kad, vis dėlto, jei ši misija svarbi Berlynui, turėtų būti svarbi ir Vilniui, nes Lietuvoje yra dislokuoti Vokietijos kariai. „Parama turi būti iš abiejų pusių“, – pridūrė ji.
KAM: reikėtų parodyti solidarumą
Užsienio reikalų ministerijos (URM) 15min pateiktame atsakyme rašoma, kad Lietuva įdėmiai stebi saugumo situaciją ir šalių veiksmus Hormūzo sąsiauryje, seka diskusijas dėl galimų jūrinės laivybos apsaugojimo misijų, konsultuojasi su sąjungininkais ir partneriais.
„Priėmus principinį ES sprendimą dėl tokios operacijos, Lietuva svarstytų galimybes prisidėti. Remiame tarptautinės bendruomenės sprendimus, kurie yra nukreipti į laivybos apsaugojimą ir navigacijos laisvės užtikrinimą vadovaujantis tarptautine teise“, – rašoma URM atsakyme.
Savo ruožtu Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pateiktame atsakyme rašoma, kad prisijungimo prie misijos Hormūzo sąsiauryje klausimas šiuo metu nėra svarstomas.
KAM: „Jeigu būtų priimtas principinis ES sprendimas dėl tokios operacijos, KAM vertinimu, Lietuva turėtų siekti parodyti solidarumą ir ieškoti galimybių vienaip ar kitaip prisidėti.“
„Jeigu būtų priimtas principinis ES sprendimas dėl tokios operacijos, KAM vertinimu, Lietuva turėtų siekti parodyti solidarumą ir ieškoti galimybių vienaip ar kitaip prisidėti“, – 15min pateiktame KAM atsakyme.
Krašto apsaugos ministerija pabrėžė, kad „Lietuvos karių dalyvavimui tokioje operacijoje būtų reikalingas atskiras Seimo mandatas, kuris turėtų būti teikiamas Prezidento“.
Ar galima tikėtis greito sprendimo dėl ES misijos Hormūzo sąsiauryje? Pasak M.Šešelgytės, tai – sudėtingas derybų klausimas.
„Viena vertus, tai – politinis reikalas, apsisprendimas, kad tokios misijos reikia. O valstybės turi skirtingus interesus. Kita vertus, pajėgumai kainuoja. Juos reikia skirti, surinkti, išlaikyti. Klausimas: ar bus labai rimtai suinteresuotų šalių tai padaryti?
Ne visos šalys turi reikiamus pajėgumus. Jei juos turinčios valstybės yra suinteresuotos, tuomet galima kažko tikėtis“, – 15min sakė politologė.
Kas vyksta Persijos įlankoje?
Persijos įlankoje, netoli Hormūzo sąsiaurio, kuriuo kasmet transportuojama 1,197 mlrd. dolerių (1,078 mrld. eurų) vertės naftos, pastaraisiais mėnesiais įtampa tarp Vakarų ir Irano smarkiai išaugo.
Liepos 10-ąją Jungtinė Karalystė apkaltino Irano Revoliucinę gvardiją Persijos įlankoje nesėkmingai bandžius sulaikyti britų tanklaivį.
Po trijų dienų, liepos 13-ąją, Persijos įlankoje buvo užpulti du tanklaiviai, priklausantys Norvegijai ir Japonijai. JAV dėl incidento kaltina Iraną, Teheranas kaltinimus neigia. Po savaitės Iranas numušė netoli tos teritorijos skridusią JAV bepilotę skraidyklę.
Liepos 18-ąją Revoliucinė gvardija paskelbė į pietus nuo Irano sulaikiusi „užsienio laivą“. Iš paviešintų nuotraukų paaiškėjo, kad tai – Jungtiniams Arabų Emyratams priklausantis laivas, apie kurio dingimą paskelbtą panašiu metu.
Tą pačią dieną JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad jo šalies pajėgos numušė Irano bepilotę skraidyklę, priskridusią per arti prie amerikiečių karo laivo. Teheranas tai neigia.
Liepos 19-ąją Iranas tarptautiniuose vandenyse sulaikė du britų tanklaivius. Vienas jų buvo greitai paleistas, kitas vis dar sulaikytas.
Šių įvykių chronologiją portale „The Business Insider“ aprašiusi žurnalistė Alexandra Ma rašo, kad „visus šiuos incidentus sieja artumas Hormūzo sąsiauriui“. Jis – užimčiausias pasaulyje laivybos kelias, didžioji dalis per jį transportuojamos naftos išgaunama Saudo Arabijoje.
