Penkios žmogaus teisių gynėjų grupės prieš balandžio 9 dieną vyksiantį ES ir Kinijos viršūnių susitikimą paragino Bendrijos lyderius paversti žmogaus teisių pažeidimų klausimą susitikimo prioritetu.
Ar tai įvyks? Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, politologas Konstantinas Andrijauskas 15min teigė, kad ES, kaip ir kitų didžiųjų su Kinija reikalų turinčių veikėjų, nuomonė vertybiniais aspektais dažnai prieštarauja pragmatiniams interesams.
„Kinija Europos Sąjungai yra viena svarbiausių prekybinių ir investicinių partnerių, todėl natūralu, kad nemaža dalis ES valstybinių ir ekonominių subjektų norėtų su ja palaikyti kuo geresnius santykius.
K.Andrijauskas: „Tam tikra prasme dabar laikas kritikuoti Kiniją būtų geresnis, nes pastaraisiais metais santykiai pablogėjo. Tik pagrindinės to priežastys glūdi ne žmogaus teisių srityje, kaip būdavo įprasta prieš 10-20 metų, o didžiųjų ES valstybių pasiektame konsensuse, kad Kinija tampa vis svarbesne ir akivaizdesne varžove aukštųjų technologijų srityje.“
Tačiau tam tikra prasme dabar laikas kritikuoti Kiniją būtų geresnis, nes pastaraisiais metais santykiai pablogėjo. Tik pagrindinės to priežastys glūdi ne žmogaus teisių srityje, kaip būdavo įprasta prieš 10–20 metų, o didžiųjų ES valstybių pasiektame konsensuse, kad Kinija tampa vis svarbesne ir akivaizdesne varžove aukštųjų technologijų srityje“, – sakė politologas.
Anot K.Andrijausko, net tos valstybės, pavyzdžiui, Vokietija, kurios su Kinija palaikė gerus santykius ir pabrėžė pragmatinę politiką, pradėjo reikšmingai keisti politiką Pekino atžvilgiu. O atsiradus papildomoms problemoms „į žmogaus teisių tematiką linkstama įsiklausyti labiau nei prieš 3-4 metus“.
Italijos pasispardymas
Kovo pabaigoje Italijoje lankantis Kinijos prezidentui Xi Jinpingui, šalių lyderiai pasirašė memorandumą dėl Romos prisijungimo prie „Vieno kelio, vienos juostos“ iniciatyvos (Belt and Road Iniciative, BRI) iniciatyvos, vadinamos naujuoju Šilko keliu. Šalies žiniasklaida pranešė, kad planuojami infrastruktūros projektai yra verti 5–7 mlrd. eurų.
Italijos dienraštis „Il Sole 24 Ore“ pranešė, kad Kinijos investicijų vertė šalyje galėtų išaugti iki 20 mlrd. eurų, tačiau kol kas jos apsiribos strateginės reikšmės Genujos ir Triesto uostais.
Anot K.Andrijausko, didžiuosiuose Kinijos ekonominiuose projektuose „visada yra politikos plotmė“, o Italijos prisijungimas prie BRI turėtų būti vertinamas platesniame, simboliniame kontekste.
„Kinijai svarbu, kad prie formato oficialiai prisijungė pirmoji G7 valstybė. Kita vertus, Italijos veiksmai turėtų būti vertinami pragmatiniame kontekste. Italai yra linkę akcentuoti savo eksporto pajėgumus, plėtoti juos į potencialiai sau vieną svarbiausių rinkų“, – sakė politologas.
Anot K.Andrijausko, kalbant apie Italijos prisijungimą prie BRI, reikia atsižvelgti į tai, kad šalies vyriausybė šiuo metu konfliktuoja tiek su Briuseliu, tiek su kitomis didžiosiomis Europos valstybėmis, įskaitant kaimynę Prancūziją.
„Tai – papildomas būdas parodyti savo užsienio politikos manevravimą. Prisijungimas kol kas svarbesnis simboline, politine prasme, o ne ekonomiškai. Nes BRI konkrečių sėkmės istorijų dar nėra tiek daug, ypač kalbant apie Vakarų Europą“, – sakė jis.
Į EK besikreipę žmogaus teisių gynėjai įspėjo, kad sparti ir be tinkamų saugiklių BRI plėtra gali kelti pavojų ne tik Europoje esantiems pabėgėliams iš Sindziango provincijos, kurioje Kinijos vyriausybė musulmonų uigūrų etninę mažumą priverstinai siunčia į „perauklėjimo stovyklas“, bet ir „turėti neigiamą poveikį žmogaus teisėms visame pasaulyje“.
TAIP PAT SKAITYKITE: 15min paaiškina: kodėl Kinija uždarė milijoną uigūrų į perauklėjimo stovyklas?
Žmogaus teisių gynėjų ir politologų nerimas, kad su Kinija glaudžiai bendradarbiaujančios valstybės jautriais klausimais stos į šios Rytų valstybės pusė, ne kartą pasitvirtino.
Autokratiniu keliu žengianti Vengrija atsisakė pasirašyti bendrą ES laišką, kuriame smerkiamas Kinijoje sulaikytų advokatų kankinimas. Dosnių investicijų iš Rytų sulaukianti Graikija blokavo ES deklaraciją dėl agresyvių Pekino veiksmų Pietų Kinijos jūroje.
Lenkų rūpestis dėl saugumo
Nors Lenkijos, kaip ir Italijos, vyriausybė konfliktuoja su Briuseliu, Varšuvą galima priskirti prie stovyklos tų, kurie į Kiniją žvelgia atsargiai. Prie to neabejotinai prisidėjo metų pradžioje įvykdytas „Huawei“ darbuotojo, įtariamo šnipinėjimu, areštas. Kartu su juo buvo sulaikytas ir Lenkijos pilietis.
Vis dėlto, Varšuvos Karo studijų universiteto Azijos tyrimų centro analitikė Kinijos klausimais Alicja Bachulska 15min teigė, kad šnipinėjimo skandalas ir griežtas Kinijos atsakas, esą Lenkijos vyriausybė turės sumokėti už įžeidimą, šokiravo, tai nebuvo lūžio taškas Varšuvos-Pekino santykiuose.
„Lenkijos pozicija Kinijos atžvilgiu jau kurį laiką keitėsi, tačiau nemanau, kad Varšuva visiškai nutrauks santykius su Pekinu. Ir pati Kinija suvokia, kad Lenkija nori bendradarbiauti, tik, galbūt, kitokiomis sąlygomis“, – teigė A.Bachulska.
Anot analitikės, žiniasklaidoje buvo teigiama, kad Lenkija stojo į JAV pusę: šalis šiuo metu yra įsivėlusi į prekybos karą su Kinija, o Varšuva siekia glaudesnio bendradarbiavimo Vašingtonu. Tačiau tai nėra visiška tiesa.
A.Bachulska: „Nors pastaraisiais metais buvo daugiau susitikimų su Kinijos atstovais, Lenkija niekada Pekino nelaikė svarbesniu prioritetu nei ES ar JAV.“
„Problema slypi neteisingame įsitikinime, kad Lenkija glaudžiai bendradarbiavo su Kinija, ypač „16+1“ platformoje. Tačiau tai nėra tiesa. Nors pastaraisiais metais buvo daugiau susitikimų su Kinijos atstovais, Lenkija niekada Pekino nelaikė svarbesniu prioritetu nei ES ar JAV“, – 15min teigė A.Bachulska.
„16+1“ platformoje be Kinijos dalyvauja 11 Bendrijos narių, įskaitant Lietuvą. Kritikai iš Vakarų jį vadino Pekino instrumentu suskaldyti Europos Sąjungą (ES).
Analitikės teigimu, Varšuva parodė esanti JAV pusėje, tačiau „Huawei“ istorija visų pirma atspindi Lenkijos nerimą dėl saugumo, pavyzdžiui, 5G tinklo. JAV ir kitos Vakarų valstybės nerimauja, kad naujos kartos 5G mobiliojo ryšio įranga gali būti naudojama kaip Kinijos šnipinėjimo įrankis.
Kol Italija ruošiasi jungtis prie „Vieno kelio, vienos juostos“ iniciatyvos, Lenkija į bendradarbiavimą su Kinija infrastruktūros projektų srityje žvelgia skeptiškai, nes, pasak A.Bachulskos, „istorijoje neturime labai sėkmingų pavyzdžių“.
Praeityje kinų įmonės laimėjo viešuosius pirkimus dėl trijų stambių infrastruktūros projektų – dviejų greitkelių tiesimo ir atliekų deginimo gamyklos statymo. Galiausiai Lenkijos reguliacijos tarnybos blokavo šiuos projektus, nes Kinija nesilaikė šioje šalyje keliamų reikalavimų.
Analitikė teigė, kad lenkai ligi šiol labai gerai prisimena Kinijos įmonę „COVEC“, kuri viešųjų pirkimų konkurse laimėjo pasiūliusi dvigubai mažesnę kainą nei kitos konkurse dalyvavusios bendrovės. Tačiau planuotas 49 kilometrų ilgio greitkelis nenutiestas ligi šiol.
Mažųjų valstybių kritika
O kaip mažosios ES valstybės, įskaitant Lietuvą, turėtų bendrauti su Kinija vertybiniais klausimais?
Politologo K.Andrijausko teigimu, tai priklauso nuo konkretaus konteksto. Pavyzdžiui, pernai į Kiniją vykusios prezidentės Dalios Grybauskaitės vizito specifika buvo išimtinai ekonominiai klausimai, o „kalbėjimas apie žmogaus teisių pažeidimus buvo jos asmeninis pasirinkimas“.
TAIP PAT SKAITYKITE: Su Kinijos prezidentu susitikusi Dalia Grybauskaitė žmogaus teisių klausimo neiškėlė
Politologas pabrėžė, kad mažosios ES valstybės pastaruoju metu yra išreiškusios pagrįstą kritiką dėl kai kurių žmogaus teisių pažeidimų Kinijoje.
K.Andrijauskas: „Nepaisant gilesnių ir ryškesnių ekonominių santykių su Kinija, Estija tapo vienintele Rytų ir Vidurio Europos regiono valstybe, kurios diplomatai pasirašė kolektyvinį Vakarų pasaulio ambasadorių laišką, kritikuojantį Kinijos veiksmus Sindziango provincijoje.“
„Nepaisant gilesnių ir ryškesnių ekonominių santykių su Kinija, Estija tapo vienintele Rytų ir Vidurio Europos regiono valstybe, kurios diplomatai pasirašė kolektyvinį Vakarų pasaulio ambasadorių laišką, kritikuojantį Kinijos veiksmus Sindziango provincijoje“, – tikino K.Andrijauskas.
Jis pastebi tendenciją, kad susiklostė palanki terpė bendresniam konsensusui ES lygmenyje – apie žmogaus teisių pažeidimus jau kalba ne tik tradiciškai šį diskursą linkusios pabrėžti Šiaurės šalys.
„Žinoma, su tam tikromis išimtimis – tomis šalimis, kurios turi glaudesnius santykius su Kinija, pavyzdžiui, Vengrija ar panašias tendencijas pastarosiomis savaitėmis reiškiančia Italija“, – teigė K.Andrijauskas.
