Bendrija sulaukė kritikos už tai, kad neva plačiau atveria duris pabėgėliams iš Ukrainos nei nebaltaodžiams, bėgantiems nuo konfliktų Vidurio Rytuose.
Tačiau Europos Komisijos vicepirmininkas Margaritis Schinas penktadienį patikino, kad bloko politika pabėgėlių atžvilgiu nepriklauso nuo jų kilmės šalies. Jis pridūrė, kad dabartinė pabėgėlių iš Ukrainos padėtis yra „unikali“, nes šalis, skirtingai nei Sirija, turi bendrų sienų su keliomis ES valstybėmis.
„Turime nemažai (ES) valstybių narių, kurios ribojasi su Ukraina, tad iš tikrųjų srautas ateina tiesiai į Europos Sąjungą“, – žurnalistams Stambule sakė jis.
Jungtinių Tautų duomenimis, nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 d., iš Ukrainos išvyko daugiau nei 3 mln. pabėgėlių. Iš jų daugiau nei 2 mln. perėjo Lenkijos sieną.
Pabėgėliams iš Ukrainos ES suteikė laikinos apsaugos statusą, leidžiantį jiems likti šalyje, naudotis sveikatos paslaugomis, lankyti mokyklą ir dirbti.
„Mes užtikrinsime, kad šiems žmonėms suteikta apsauga būtų taikoma kaip universalus principas visoje ES“, – sakė M.Schinas.
Tačiau 2015 m., kai Europos Sąjungą pasiekė daugiau nei 1 mln. pabėgėlių, daugiausia iš Sirijos, toks statusas jiems nebuvo suteiktas.
Pasak ES, 2015 ir 2016 m. jos valstybės narės suteikė prieglobstį daugiau nei 550 000 Sirijos pabėgėlių. Daug pabėgėlių iš Sirijos apsistojo Turkijoje pagal 2016 m. ES susitarimą su Ankara, numatantį jai finansinę paramą priimant atvykėlius.
M.Schino teigimu, ES įvykdė savo įsipareigojimus Sirijos pabėgėliams.
„Mes padarėme savo dalį ir nematau, kad šiame ginče esama dvigubų standartų“, – sakė jis.
Nuo karo Sirijoje pabėgę sirai gali prašyti prieglobsčio Europoje, tačiau jie iš karto negauna apsaugos kaip ukrainiečiai. Pasak M.Schino, tai susiję su geografija, nes Ukraina ribojasi su keturiomis ES narėmis.
„ES visada bus prieglobsčio vieta bėgantiems nuo karo ir persekiojimo“, – pridūrė jis.