„Tai svarbus, seniai pavėluotas, bet pirmas Kinijos žingsnis vykdant savo, kaip Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės, pareigas“, – sakė Europos Komisijos atstovas spaudai Ericas Mameris.
„Kinijos vadovybė turi pasinaudoti savo įtaka, kad priverstų Rusiją nutraukti agresyvų karą, atkurti Ukrainos teritorinį vientisumą ir gerbti jos suverenitetą – tai būtų teisingos taikos pagrindas“, – pridūrė jis.
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, kuris šiuo metu lankosi Kolumbijoje, taip pat palankiai įvertino šį pokytį.
„Tai pirmas žingsnis. Tačiau tai svarbus pirmas žingsnis“, – sakė jis žurnalistams Bogotoje.
„Labai svarbu, kad Kinija kalbėtųsi su Ukraina, noriu priminti, kad visi trokštame taikos“, – pridūrė jis, kalbėdamas su jais ispaniškai prieš oficialią spaudos konferenciją anglų kalba.
„Jei kas nors to nori, kam nors to reikia ir kas nors to prašo – tai Ukraina, – tęsė jis. – Tačiau visi turi suprasti, kad tai ne bet kokia (taika)... tai turi būti teisinga taika, pripažįstanti Ukrainos žmonių teises.“
Kalbėdamas apie Xi Jinpingo ir V.Zelenskio derybas jis pridūrė: „Džiaugiuosi šiuo pokalbiu ir tikiuosi, kad tai bus pirmas žingsnis, kuriuo Kinija atliks savo vaidmenį ir įtikins Rusiją nutraukti savo agresiją.“
Pekinas oficialiai laikosi neutralumo dėl Rusijos karo Ukrainoje, o Xi Jinpingas niekada nėra pasmerkęs Rusijos invazijos, tačiau Vakarų šalys vis dažniau spaudžia Kinijos vadovą įsikišti ir tarpininkauti.
Vasarį Kinijos paskelbtą 12 punktų dokumentą su raginimu politiškai išspręsti krizę Ukrainoje daugelis Vakarų vyriausybių laikė palankiu Rusijai, o kovą įvykęs draugiškas Xi Jinpingo vizitas į Maskvą ir susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu sulaukė plačios kritikos.
