Briuselis ruošia kovos su melagingomis naujienomis planą visai Europai. Prie šio projekto dirbanti ekspertų grupė pirmadienį turėtų paskelbti savo darbo ataskaitą ir per kelis artimiausius mėnesius pristatyti savo pirmąjį strateginį planą.
M.Gabriel: „Mes turime padvigubinti savo pastangas kovoje su išgalvotomis naujienomis rinkimų laikotarpiais.“
Europa kaltina Maskvą, kad ji kišosi į neseniai vykusius rikimus keliose Europos šalyse ir tai darė skelbdama išgalvotus pranešimus socialiniuose tinkluose, kad pasėtų nesantaiką visuomenėse. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sausį paskelbė planus dėl įstatymų, kuriais bus siekiama prieš rinkimus stabdyti melagingų naujienų platinimą internete.
Už skaitmeninę ekonomiką ir skaitmeninės visuomenės reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Mariya Gabriel interviu naujienų agentūrai AFP sakė, kad išgalvotų naujienų per rinkimų kampanijas problema yra svarbi ekspertų tyrimo dalis.
„Mes turime padvigubinti savo pastangas kovoje su išgalvotomis naujienomis rinkimų laikotarpiais“, – sakė M.Gabriel, pernai perėmusi komisarės pareigas iš postą Pasaulio banke užėmusios bulgarės Kristalinos Georgievos.
„Būtent rinkimų laikotarpiu mes pamatome, kokį didelį poveikį šis reiškinys gali turėti rinkėjams“, – kalbėjo ji.
Minėtą ekspertų grupę sudaro po vieną atstovą iš didžiųjų žiniasklaidos kompanijų, tarp jų agentūros AFP, kampanijų organizatoriai, taip pat ir tokių interneto milžinių kaip „Google“, „Facebook“ ir „Twitter“ atstovai.
Vienas projekto uždavinių yra aiškiai apibrėžti, ką reiškia išgalvotos naujienos, kurias M.Gabriel sakė būtų linkusi vadinti „dezinformacija internetu“.
„Šiandien mes matome nepageidaujamą termino „išgalvotos naujienos“ efektą. Juo gali naudotis politikai, kad diskredituotų savo priešininkus ir užsipultų išraiškos laisvę," – sakė ji.
Platus požiūris
Šių metų sausį ES apkaltino Rusiją didelio masto „surežisuota“ dezinformacijos strategija, kuria siekiama destabilizuoti ES.
Šis pareiškimas buvo pagrįstas Europos išorės veiksmų tarnybos Rytų strateginės komunikacijos padalinio („East StratCom“) per dvejus metus surinktais įrodymais. „East StratCom“ apie aptinkamus melagingus pranešimus informuoja savo „mitų griovimo“ tinklalapyje ir socialiniuose tinkluose. Daugumoje melagingų pranešimų palaikoma Rusijos vyriausybės politiką.
M.Gabriel: „Mes siekiame daug didesnio masto. Aš nenoriu sustoti prie vienos šalies ar vieno aspekto. Todėl kalbu apie kolegialų požiūrį, daugiamatį sprendimą – nėra jokio stebuklingo sprendimo.“
Tačiau M.Gabriel sakė norinti, kad ES sukurtų tokią strategiją, kuri apimtų daugiau nei atskiras šalis ir užtikrintų visos Europos Sąjungos atsparumą melagingai informacijai, šviečiant jos piliečius ir raginant interneto platformas atvirai nurodyti jų skelbiamo turinio šaltinius.
„Mes siekiame daug didesnio masto. Aš nenoriu sustoti prie vienos šalies ar vieno aspekto, – sakė M.Gabriel. – Todėl kalbu apie kolegialų požiūrį, daugiamatį sprendimą – nėra jokio stebuklingo sprendimo.“
Vokietija buvo pirmoji, kuri pernai ėmėsi veiksmų, siekdama pažaboti melagingų pranešimų skelbimą, pagrasinusi socialiniams tinklams iki 50 mln. eurų siekiančiomis baudomis tuo atveju, jeigu jie skubiai nepašalins melagingų pranešimų arba neapykantą skatinančių pasisakymų.
ES kol kas buvo linkusi bendradarbiauti su didžiosiomis interneto milžinėmis, skatindama savireguliavimą. Pasak M.Gabriel, Europa neplanuoja sekti Vokietijos ir Prancūzijos pavyzdžiu ir pažaboti melagingų naujienų skleidimo įstatymais.
„Aš nenoriu pradėti nuo idėjos, kad kažkokia ataka ateina iš šios šalies ar regiono. Aš pradedu nuo skaidrumo poreikio, identifikuojant šaltinius, iš kur ateina informacija“, – kalbėjo ji.
„Pavyzdžiui, rinkimų laikotarpiu (reikėtų) aiškių nuorodų reklamose, už kurias sumokėjo politinės partijos, siekiant piliečiams aiškiai parodyti, jog tai yra planuotos kampanijos dalis“, – sakė M.Gabriel.
38 metų komisarė atkreipė dėmesį į poreikį geriau parengti jaunimą ir jų mokytojus, kad jie galėtų atskirti patikimą informaciją nuo melagingos.
„Šiandien tai aktualu. Raktinis žodis yra švietimas – medijų raštingumas (angl. media education) turi tapti universitetų ir mokyklų programų dalimi, – sakė ji. – Todėl mes turime skirti dėmesio mokytojams – nepakankamai dažnai apie tai galvojame... bet būtent mokytojai turi įvaldyti šią technologiją, kad perduotų ją savo mokiniams“.
