ES lyderiai aptarė ryšius su Ankara, Bendrijai svarstant, kaip toliau judėti pirmyn po pernai įvykusio įtampos padidėjimo dėl Turkijos energijos išteklių žvalgymo Viduržemio jūros rytuose.
Viršūnių susitikimo išvadose rašoma, kad ES „pasirengusi etapais, laikantis proporcingumo ir abipusiškumo principo, palaikyti ryšius su Turkija, siekiant stiprinti bendradarbiavimą įvairiose bendro intereso srityse“. Tolesnius sprendimas bloko lyderiai gali priimti birželį.
Tačiau tai bus daroma tik su sąlyga, kad „dabartinė deeskalacija bus išlaikyta ir kad Turkija konstruktyviai bendradarbiaus“.
Tarp galimų tolesnių žingsnių – Turkijos pageidaujamos aukščiausiojo lygio derybos, parengiamieji žingsniai muitų sąjungai modernizuoti ir pažanga dėl potencialaus vizų taisyklių liberalizavimo.
Visgi išvadose taip pat sakoma, kad ES pasirengusi atnaujinti sankcijas, kad „apgintų savo ir valstybių narių interesus“, jei Ankara pakeis kursą.
Botago ir meduolio taktika pasitelkiama ES bandant pasinaudoti Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano pastarojo meto taikinamaisiais gestais santykiams pagerinti ir atidėjus sprendimą skelbti sankcijas Ankarai dėl dujų telkinių žvalgymo Kipro vandenyse.
Bendrija optimistiškai vertina Turkijos sprendimą atnaujinti derybas su Graikija dėl abiejų valstybių ginčijamų jūrų sienų, taip pat dėl planų atnaujinti Jungtinių Tautų remiamą taikos procesą padalytame Kipre.
Tačiau ES lyderiai labai atsargiai žiūri į R.T.Erdoganą. Susirūpinimą dar pakurstė Ankaros pastangos uždrausti vieną prokurdišką opozicinę partiją ir jos sprendimas pasitraukti iš Stambulo konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos bei kovos su juo.
„Tikimės, kad Turkija gerbs teisinės valstybės principus“, – prieš viršūnių susitikimą sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Pinigai už pabėgėlius
ES narės laikosi skirtingo požiūrio dėl santykių su Turkija. Kipras, Graikija ir Prancūzija ragina laikytis griežtesnės pozicijos Ankaros atžvilgiu. Tuo metu kitos narės, vadovaujamos didžiausios Europos ekonomikos Vokietijos, pasisako už aktyvesnį bendradarbiavimą su Turkija.
Bet koks delsimas intensyvinti bendradarbiavimą gali supykdyti R.T.Erdoganą. Praėjusį penktadienį per pokalbį telefonu su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen jis pareiškė, kad tikisi „konkrečių rezultatų“ iš viršūnių susitikimo.
Ankara spaudžia Briuselį atnaujinti prieš penkerius metus sudarytą susitarimą dėl pabėgėlių srautų kontrolės. Pagal tą susitarimą Turkija sutiko priimti grąžinamus migrantus, atvykstančius į Graikiją, ir imtis papildomų priemonių jų srautui sustabdyti. Mainais jai buvo pažadėti 6 mlrd. eurų.
Bendrija atsisako iš naujo derėtis dėl susitarimo sąlygų. Tačiau viršūnių susitikime Europos Komisijai buvo pavesta parengti pasiūlymą dėl papildomo finansavimo Turkijai už milijonų pabėgėlių apgyvendinimą.
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis savo ataskaitoje išdėstė strategiją dėl santykių su Ankara. Joje apibrėžiamos bendradarbiavimo sritys, tačiau pažymima, kad ES gali imtis veiksmų prieš Turkijos ekonomikai itin svarbų turizmo sektorių, jei Ankara eskaluos įtampą.
„Praėjusį mėnesį matėme pozityvių Turkijos žingsnių, tačiau padėtis tebėra trapi“, – sakė J.Borrellis susitikimo pradžioje.
„Nurodžiau kelias dvejopo poveikio strategijos priemones. Viena vertus – pozityvios priemonės, kita vertus – priemonės, kurių bus galima imtis, jei situacija pablogės“, – sakė jis.
Vienas Europos diplomatas sakė, kad „ateinančiais mėnesiais bus itin atidžiai stebima“, ar Turkija vykdo Bendrijos reikalavimus.
„Jei bus matomas regresas, ES galės ginti savo interesus“, – sakė diplomatas.
