Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

ES pasveikino Kiniją, bet Pekinas įjungė cenzūrą – išbraukytą laišką paskelbė ir lietuviai

Europos Sąjunga, sugalvojusi pasveikinti Kiniją su 45-osiomis diplomatinių santykių užmezgimo metinėmis, buvo įsukta į skandalą. Atviras sveikinimo laiškas užkliuvo kinų cenzoriams, išėmusiems žodžius apie koronaviruso protrūkį Kinijoje. Būtent išbraukytą versiją iš pradžių buvo paskelbusi ES delegacija Kinijoje, o kartu su ja – ir Bendrijos šalių, įskaitant Lietuvą, ambasados.
Kinijos policininkas prie ES delegacijos būstinės Pekine
Kinijos policininkas prie ES delegacijos būstinės Pekine / „Scanpix“/AP nuotr.

Laišką, kuriame ES šalių diplomatai ragina aktyviau bendradarbiauti su Pekinu ir taip, regis, bando perimti iniciatyvą iš amerikiečių, išspausdino Kinijos komunistų partijos valdomas leidinys anglų kalba „China Daily“.

Bet į „Politico“ iškart kreipėsi keli europiečiai diplomatai, kurie pastebėjo, kad paskelbtoje laiško versijoje nebeliko kelių svarbių žodžių – kad koronaviruso protrūkis prasidėjo būtent Kinijoje ir iš jos išplito po pasaulį.

Su pataisymu nenoriai sutiko

Originalios eilutės skamba taip: „Dar sausio viduryje 2020-ieji buvo vadinami esminiais ES ir Kinijos santykiams – planuota daugybė aukšto lygio susitikimų su tikslu pagilinti ES ir Kinijos bendradarbiavimą. Bet koronaviruso protrūkis Kinijoje ir jo išplitimas po likusį pasaulį reiškia, kad planai laikinai atidėti į šalį.“

Bet „China Daily“ rašoma jau kitaip: „Bet koronaviruso protrūkis reiškia, kad planai laikinai atidėti į šalį.

Svarbiausia, kad būtent laišką su išbrauktais žodžiais buvo paskelbusi ir ES delegacija Kinijoje, ir daugelio ES šalių ambasados, įskaitant Lietuvos atstovybę Pekine.

Lietuvos ambasados Kinijoje nuotr./Išbraukta laiško vieta
Lietuvos ambasados Kinijoje nuotr./Išbraukta laiško vieta

Ketvirtadienio rytą, tiesa, pati ES delegacija, Lietuvos ambasada ir kelios kitos atstovybės jau buvo pasekusios principingai iškart pasielgusių Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos pavyzdžiu bei paskelbusios originalųjį tekstą.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija 15min aiškino, kad ambasada Pekine ir negalėjo pasielgti kitaip, nes tiesiog visada skelbia ES delegacijos pranešimus – kokie jie bebūtų. Esą klaidą padarė būtent Briuselis.

Bet ar tikrai buvo padaryta klaida, ar visgi sulaukta spaudimo iš Pekino? Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovas tiesiog pareiškė, jog Briuselis apgailestauja dėl to, kad „China Daily“ nepaskelbė originalaus laiško.

EIVT taip pat pažymėjo, kad sveikinimo laiškas nebūtų pasirodęs, jei žalios šviesos jam nebūtų uždegusi Kinijos užsienio reikalų ministerija.

„Scanpix“ nuotr./EIVT būstinė Briuselyje
„Scanpix“ nuotr./EIVT būstinė Briuselyje

Kaip jau minėta, Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos ambasados Kinijoje iškart paskelbė necenzūruotą laiško versiją. Tačiau, tarkime, Gunnaras Wiegandas, EIVT atstovas Azijai ir Ramiojoj vandenyno regionui, „Twitter“ pasidalino būtent „China Daily“ variantu.

Anot EIVT, tarnyba su pataisymu esą sutiko „nenoriai“, o nusileido neva dėl to, kad norėjo laišku pabrėžti bendradarbiavimo naudą klimato kaitos, tvarumo, žmogaus teisių, multilateralizmo ir kovos su koronavirusu klausimais.

Skaldyk ir valdyk

Lyg tyčia apie „žmogaus teises“ laiške tik užsimenama – į tokias svarbias detales kaip uigūrų sulaikymo stovyklos Sindziange, pranešėjų dingimai ir represijos Honkonge nesileidžiama. O ES visada labai pabrėžia drąsiai kalbanti apie žmogaus teisių pažeidimus visame pasaulyje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Uigūrai Kinijoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Uigūrai Kinijoje

Negana to, kaip rašo „Politico“, šurmulys dėl vieno sakinio neleidžia tikėti ES laiške išsakomu teiginiu, esą „mūsų partnerystė tapo pakankamai brandžia, kad būtų įmanomos atviros diskusijos“.

Nors EIVT atstovas patikino, kad ES toliau pasisako už spaudos laisvę ir kitas žmogaus laisves bei teises, Lietuvos Seimo narys, Pekino režimą nuolat kritikuojantis konservatorius Žygimantas Pavilionis sako, kad jam akivaizdu – Kinija sėkmingai vykdo „skaldyk ir valdyk“ politiką Bendrijos atžvilgiu.

„Ypač gerai Kinijai sekasi Vidurio ir Rytų Europoje, nors šio regiono šalių ir Kinijos forumą „17+1“ tiek ES, tiek Amerika yra įvardijusios kaip vakarietiško aljanso skaldymo pavyzdį“, – 15min teigė Ž.Pavilionis.

Jis jau tradiciškai negailėjo priekaištų esą Kinijos propagandos mašinai paklūstančiai Lietuvos diplomatijai, taip pat mūsų šalies ambasadai Pekine.

„Jau dvejus trejus metus stebime Kinijos įsigalėjimą Lietuvoje. Tai paliudijo Dalai Lamos vizitas, kai kinų ambasadorius surengė visiems demaršus, taip pat – ministro reakcija į mūsų vizitus į Taivaną. Deja, tampame autokratinių režimų atstovais“, – aiškino Seimo narys.

Ypač gerai Kinijai sekasi Vidurio ir Rytų Europoje, nors šio regiono šalių ir Kinijos forumą „17+1“ tiek ES, tiek Amerika yra įvardijusios kaip vakarietiško aljanso skaldymo pavyzdį

Ž.Pavilionis priminė ir ankstesnį skandalą, kai „The New York Times“ pranešė, kad Pekino prispausta ES atidėjo nuolatinės ataskaitos apie dezinformacijos tendencijas paskelbimą, o galutinė šio dokumento versija buvo švelnesnio tono – apie Kinijos vykdomą „pasaulinę dezinformacijos kampaniją“ jau neberašoma.

„Tendencija aiški. O juk mums reikėtų kaip tik vienytis su pažangiausiomis demokratijomis – Taivanu, Honkongu. Britų parlamentarai net įsteigė Kinijos strateginio permąstymo grupę – reikėtų sekti jų pavyzdžiu“, – tvirtino Ž.Pavilionis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Žygimantas Pavilionis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Žygimantas Pavilionis

Politikui, beje, nenuostabu, kad viena pirmųjų į įžūlią cenzūrą sureagavo būtent Vokietija – kartu su Prancūzija ir Italija.

„Mes labai dažnai mėgstame pašiepti Vokietiją dėl flirto su Rusija, su Aliaksandro Lukašenkos režimu. Dalis tiesos yra, bet Kinijos atžvilgiu vokiečiai yra gerokai toliau pažengę nei mes.

Vokietija labai rimtai peržiūri savo Kinijos politiką, o mes kaip tik einame paskui Kiniją. Tai visiškai neatitinka mūsų strateginių interesų. Didžiosios šalys mato struktūrines grėsmes, vadina Kiniją sistemine grėsme – būtų gerai, kad ir mes tai padarytume oficialiai“, – teigė Ž.Pavilionis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?