Susitarimas numato, kad Šiaurės Airija turės paklusti daliai ES taisyklių dėl prekių, bet liks Jungtinės Karalystės muitų teritorijoje. Jį britų parlamentas svarstys šeštadienį.
BNS pristato galimus tolesnius scenarijus.
1. Parlamentas ratifikuoja sutartį. Sprendimas Jungtinės Karalystės parlamente didele dalimi priklausys nuo Šiaurės Airijos Demokratinės junionistų partijos pozicijos. Ji pareiškė, kad negalės remti sutarties, nes Šiaurės Airija būtų traktuojama kitaip nei likusi Jungtinė Karalystė, bet nedetalizavo, ar balsuotų prieš, ar susilaikytų.
Ratifikavus sutartį, britai gali sklandžiai pasitraukti iš ES spalio 31-ąją arba po pereinamojo laikotarpio techniniams klausimams išspręsti, kuris galėtų trukti mėnesį ar šiek tiek daugiau.
2. Parlamentas atmeta sutartį ir įvyksta skyrybos be sutarties. Neužsitikrinęs paramos parlamente, britų premjeras Borisas Johnsonas gali nuspręsti siekti išstojimo be sutarties, nes dar vienas prašymas atidėti susitarimą būtų nenaudingas politiškai. Tačiau tai turbūt suduotų didžiulį smūgį Britanijos ir ES ekonomikai. Tokiu atveju ES lyderiai vėliau šį mėnesį rinktųsi į neeilinį viršūnių susitikimą tartis, kaip suvaldyti procesą.
3. Parlamentas atmeta sutartį ir skyrybos dar kartą atidedamos. Jei britų premjeras pralaimėtų parlamente ir prašytų atidėti išstojimo terminą, ES vadovai rengtų neeilinį susitikimą. Jame užvirtų karštos diskusijos, kaip užtikrinti, kad dar vienas atidėjimas nekliudytų kitiems svarbiems ES darbotvarkės reikalams, ypač deryboms dėl naujojo 2021–2027 metų biudžeto.
Tokiu atveju gali būti svarstoma išstojimą atidėti gerokai ilgesniam terminui laikui, pavyzdžiui, metams, arba numatyti kitus įpareigojimus, kad britai negalėtų sabotuoti bendrų ES sprendimų. Iš britų taip pat turbūt būtų reikalaujama paskirti eurokomisarą.