Jau pusantrų metų nerandant išeities iš aklavietės tarp Varšuvos ir Briuselio, Europos Komisija pareiškė, kad Lenkijos siūlomos reformos gali turėti „labai didelį neigiamą poveikį (teismų) nepriklausomybei“.
„Esame labai arti septintojo straipsnio aktyvavimo“, – per spaudos konferenciją po aukšto lygio pasitarimo Briuselyje sakė EK pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas.
Jei bus aktyvuotas septintas ES sutarties straipsnis, gali būti įšaldytos Varšuvos teisės balsuoti ES Taryboje – aukščiausiame sprendimus priimančiame Bendrijos organe. Šis klausimas gali būti svarstomas jau kitą savaitę.
Vis tik kol kas neaišku, ar komisijai pavyks sulaukti visų 27 narių pritarimo šiuo klausimu; ypač abejojama dėl Lenkijos sąjungininkės Vengrijos.
F.Timmermansas pažymėjo, kad rizika yra itin didelė, nes „tie įstatymai smarkiai didina sistemines grėsmes teisinės valstybės principui Lenkijoje“.
Pareigūno teigimu, jei tos reformos būtų priimtos, „teismų sistema būtų visiškai politiškai kontroliuojama vyriausybės“, o „teisėjai tarnautų politinių lyderių valiai“.
Pasak EK pareigūnų, jokių veiksmų negalima imtis tol, kol nebus priimtos reformos, numatytos šiuo metu svarstomuose teisės aktų projektuose.
„Didelis rūpestis“
Po susitikimo paskelbtame pranešime EK teigė „raginanti Lenkijos pareigūnus sustabdyti naujuosius įstatymus“ ir su F.Timmermansu aptarti „didelį rūpestį“.
Po dešiniųjų pergalės rinkimuose Lenkijos vyriausybė 2015 metų pabaigoje reformavo šalies Konstitucinį Teismą, o praėjusią savaitę užsimojo pertvarkyti visą teismų sistemą.
Po dešiniųjų pergalės rinkimuose Lenkijos vyriausybė 2015 metų pabaigoje reformavo šalies Konstitucinį Teismą, o praėjusią savaitę užsimojo pertvarkyti visą teismų sistemą.
Įstatymo projektas, pagal kurį Lenkijos teisingumo ministras gautų įgaliojimus skirti teisėjus į Aukščiausiąjį Teismą, supriešino valdančiąją partiją ir opoziciją. Dėl politikų rietenų buvo nutraukti vėlų antradienį Lenkijos parlamente vykę debatai.
Tie debatai turėjo tęstis trečiadienio rytą.
Europos Komisija jau yra perspėjusi valdančiąją Lenkijos partiją „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) atšaukti Konstitucinio Teismo reglamento pakeitimus, nes priešingu atveju Varšuvai bus taikomos sankcijos už ES teisės ir demokratijos normų pažeidimą.
F.Timmermansas pastaraisiais mėnesiais priešinosi Europos Parlamento ir kitų kritikų spaudimui paskelbti sankcijų. Jis buvo linkęs tęsti dialogą su PiS.
Vis dėlto spaudimas atrodo didėjantis, o padėtis Lenkijoje aštrėja.
Sekmadienį Varšuvoje, Krokuvoje, Ščecine ir Vroclave tūkstančiai žmonių išėjo protestuoti prieš šias reformas, kai jos ankstesnę dieną buvo priimtos Senato. Antradienį protestai tęsėsi Varšuvoje.
Pirmasis teisės aktas numato, kad Nacionalinės teismų tarybos (KRS), turinčios užtikrinti teismų nepriklausomybę, narius nuo šiol rinks parlamentas, dabar kontroliuojamas PiS.
Antrasis projektas skelbia, kad teisingumo ministrui suteikiami įgaliojimai skirti Lenkijos bendrųjų teismų pirmininkus.
Parlamento žemieji rūmai – Seimas – prieš kelias dienas jau priėmė abu projektus, tad dabar belieka, kad juos pasirašytų su valdančiąja partija glaudžiai susijęs A.Duda.
Tačiau A.Duda antradienį netikėtai perspėjo nepritarsiantis Aukščiausiojo Teismo reformai, jeigu įstatymų leidėjai nepataisys projekto dėl KRS pertvarkos.
A.Duda: „Šis projektas, kai jis būtų priimtas, turėtų užkirsti kelią vieninteliam dalykui – pareiškimams, kad Nacionalinė teismų taryba pavaldi vienintelei stovyklai, kad yra politinio diktato. Tokio įspūdžio Lenkijos visuomenėje negali būti“
Šalies vadovas pateikė trumpą pataisų paketą, skelbiantį, kad KRS nariai turi būti išrenkami 60 proc. Seimo narių dauguma.
Tokios daugumos PiS neturi, tad šis balsų slenkstis galėtų užkirsti kelią kuriai nors vienai partijai nuspręsti dėl KRS sudėties.
„Šis projektas, kai jis būtų priimtas, turėtų užkirsti kelią vieninteliam dalykui – pareiškimams, kad Nacionalinė teismų taryba pavaldi vienintelei stovyklai, kad yra politinio diktato. Tokio įspūdžio Lenkijos visuomenėje negali būti“, – pabrėžė A.Duda.
Europos Parlamento, vienintelės renkamos ES institucijos, pagrindinės politinės frakcijos paragino Komisiją „veikti nedelsiant ir aiškiai“, kad ES demokratijos ir teisinės valstybės normos būtų apsaugotos nuo Lenkijos vykdomų reformų, sakoma pirmadienį paskelbtame jų laiške.
