Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius ir Kosovo ministras pirmininkas Avdullah Hoti pirmadienį susitiko akis į akį antrame Europos Sąjungos tarpininkaujamų derybų etape ir pabandyti išspręsti nesutarimus, likusius praėjus daugiau nei dviem dešimtmečiams po etninio konflikto.
Šios jų derybos vyko po plačiai nušviesto viršūnių susitikimo Baltuosiuose rūmuose, kur A.Vučičius ir A.Hotis įsipareigojo gerinti ekonominius santykius tarp šalių, o Serbija – perkelti savo ambasadą į Jeruzalę.
ES vis dar palaiko vadinamąjį „dviejų valstybių sprendinį“, pagal kurį Jeruzalė turi būti Izraelio ir būsimos Palestinos valstybės sostinė. Bendrijos diplomatinė misija yra įsikūrusi Tel Avive.
Briuselis tikisi, kad tokios narystės ES siekiančios šalys kaip Serbija laikysis jos užsienio politikos.
„Šiame kontekste bet kokie diplomatiniai žingsniai, galintys sukelti abejonių dėl ES bendros pozicijos Jeruzalės klausimu, kelia rimtą susirūpinimą ir apgailestavimą“, – ES atstovas užsienio reikalams Peteris Stano sakė žurnalistams Briuselyje.
Sulaužydama ilgametę diplomatinę tradiciją JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija 2017 metų gruodį pripažino Jeruzalę Izraelio sostine ir perkėlė savo ambasadą į šį miestą.
Ilgai besitęsiantis ginčas
Praėjus daugiau nei dviem dešimtmečiams po kruvino 1998–1999 metų konflikto, kuris baigėsi NATO pajėgoms pradėjus bombarduoti serbų karių pozicijas, Serbija vis dar atsisako pripažinti jos buvusios provincijos Kosovo 2008 metais paskelbtą nepriklausomybę.
Kosovas ir Serbija patiria augantį Vakarų spaudimą išspręsti savo nesutarimus, kurie laikomi pagrindine kliūtimi šalims siekti narystės ES.
Per karą žuvo daugiau nei 13 tūkst. žmonių, daugiausia – Kosovo albanai, sudarantys etninę daugumą buvusioje Serbijos provincijoje.
Svarbus klausimas yra Kosovo diplomatinis pripažinimas – penkios iš 27 Europos Sąjungos valstybių nepripažino jo nepriklausomybės.
ES specialusis pasiuntinys Miroslavas Lajčakas gyrė pažangą, kurios pavyko pasiekti per pirmadienio derybas. Jose daugiausia dėmesio buvo skiriama ekonominiam bendradarbiavimui ir dingusių ar namus dėl konflikto turėjusių palikti žmonių klausimui.
„Mūsų šiandieninės derybos buvo kaip įprasta įtemptos ir ne visada lengvos, bet jose vyravo abiejų pusių valia pasistūmėti diskusijose nepaisant skausmingų ir sudėtingų svarbių problemų“, – kalbėjo M.Lajčakas.
A.Hoti taip pat sakė, kad per pirmadienio derybas pavyko pasiekti pažangos.
„Džiaugiuosi galėdamas pasakyti, kad pasiekta pažangos rengiant galutinio susitarimo tarp abiejų šalių dėl santykių normalizavimo projektą“, – žurnalistams sakė Kosovo premjeras.
Derybos bus pratęstos kitą savaitę ekspertų lygiu, nurodė M.Lajčakas.
Kitas A.Hoti ir A.Vučičiaus susitikimas numatytas vėliau šį mėnesį.
ES jau dešimtmetį tarpininkauja dviejų buvusių karo priešių santykių normalizavimui, tačiau iki šiol šalims nepavyko pasiekti pažangos. Virtinė 2013 metais sudarytų susitarimų lig šiol iki galo neįgyvendinti, o paskutinis derybų ratas nutrūko 2018 metais.
A.Vučičius ir A.Hoti atnaujino derybas Briuselyje liepos mėnesį, tačiau jų pradžia nebuvo sėkminga, Serbijos lyderiui apkaltinus Prištiną bandymu „šantažuoti“ Belgradą.
Per pirmadienio derybas taip pat paliestas etninės serbų mažumos Kosove ir jos būsimo statuso šalyje klausimas, dėl kurio Priština ir Belgradas smarkiai ginčijasi.
Praėjusią savaitę A.Vučičius ir A.Hoti Baltuosiuose rūmuose pasirašė pareiškimus, kuriais įsipareigojo imtis priemonių geresniems ekonominiams santykiams užmegzti.
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija šį pasiekimą penktadienį pavadino didžiuliu proveržiu, bet A.Vučičius ir A.Hoti prieš pirmadienio susitikimą paskelbė bendrą pareiškimą, kuris skamba gerokai santūriau.
„Neseniai Vašingtone suderinti dokumentai, pagrįsti ankstesniais abiejų šalių prisiimtais su dialogu susijusiais įsipareigojimais, galėtų būti naudingi siekiant visapusiško, teisiškai įpareigojančio susitarimo dėl santykių normalizavimo“, – sakoma pareiškime.
