Europos Komisijos atstovė nurodė prie ES prisijungti siekiančiai Tiranai pagrindinį dėmesį skirti savo reformoms ir pareiškė, kad tokie pareiškimai gali būti laikomi kišimusi į kitų šalių politiką.
Kosovas nepriklausomybę nuo Serbijos paskelbė prieš 10 metų, tačiau Belgradas jos nepripažįsta ir ne kartą kaltino Tiraną siekiu sukurti „Didesnę Albaniją“. Albanija tokį siekį neigia.
Kosovo parlamente sekmadienį sakydamas kalbą, kuri galėjo supykdyti Belgradą, E.Rama sakė, kad dvi kaimynės, kurių gyventojų daugumą sudaro albanai, visame pasaulyje jau turi bendrų diplomatinių misijų, tai „kodėl negalėtų turėtų vieno prezidento, nacionalinės vienybės simbolio?“.
Pasak Europos Komisijos atstovės spaudai Catherine Ray, Bendrija pasisako už „susitaikymą ir regioninį bendradarbiavimą“ susiskaldžiusiame Vakarų Balkanų regione, kurio šešios valstybės dabar siekia narystės ES.
„Pareiškimai, kurie gali būti interpretuoti kaip kišimasis į kaimyninių valstybių politiką, nepadeda gerų kaimyninių santykių kūrimui“, – sakė C.Ray žurnalistams Briuselyje.
„ES tikisi sukurti konstruktyvius bei bendradarbiavimą skatinančius santykius visame regione ir pagrindinį dėmesį skirti intensyvesniam darbui vykdant atitinkamas jų pačių reformų programas, einant ES integracijos keliu“, – pridūrė atstovė.
Dauguma ES šalių, išskyrus penkias – Ispaniją, Graikiją, Rumuniją, Slovakiją ir Kiprą, pripažino Kosovą, praėjusį savaitgalį šventusį savo nepriklausomybės nuo Serbijos deklaracijos dešimtmetį.
Anksčiau šį mėnesį Europos Sąjunga atskleidė planą iki 2025 metų suteikti narystę kai kurioms Balkanų valstybėms, bet perspėjo, kad pirmiau jos turi išspręsti su kaimynėmis ginčus dėl savo sienų.
