Tai naujausias žingsnis jau ilgai vykstančiame Europos Komisijos ginče su dešiniojo sparno vyriausybėmis Rytų Europoje, kurias Briuselis kaltina nepaisant pamatinių ES vertybių.
Trečiadienį pradėtas procesas yra jau ketvirtas, kurį Europos Komisija inicijuoja prieš Varšuvą nuo to laiko, kai Lenkijos konservatorių vyriausybė ėmė siekti naujų priemonių teisėjų darbui ir karjeroms kontroliuoti.
Kai kurios šių reformų jau buvo sušvelnintos ar atšauktos, bet Lenkijos vyriausybė toliau stumia naujas drausmines taisykles, kurioms nepritaria Briuselis.
Europos Komisija nurodė, kad naujausia pažeidimų tyrimo procedūra „turi užtikrinti Lenkijoje teisėjų nepriklausomumą“ nuo „politinės kontrolės“.
Apie procedūrą paskelbė Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoja Vera Jourova, kuri sausio mėnesį buvo nuvykusi į Lenkiją išreikšti susirūpinimo premjero Mateuszo Morawieckio vyriausybei.
„Valstybės narės gali reformuoti savo teismų sistemas, bet turi tai daryti nepažeisdamos ES sutarčių“, – sakė ji žurnalistams per vaizdo ryšiu transliuotą spaudos konferenciją Briuselyje.
„Yra aiški rizika, kad nuostatomis dėl drausminio režimo prieš teisėjus, be kitų dalykų, gali būti naudojamasi siekiant politiškai kontroliuoti teismų sprendimų turinį, – sakė ji. – Tai Europos klausimas, nes lenkų teismai taiko Europos įstatymus. Teisėjai iš kitų šalių privalo tikėti, kad lenkų teisėjai veikia nepriklausomai.“
„Šis abipusis pasitikėjimas yra mūsų bendrosios rinkos pamatas“, – perspėjo V. Jourova ir skyrė Varšuvai du mėnesius atsakyti į veiksmą, kuris „negalėjo būti netikėtas“.
Įtampa
Pasak Europos Komisijos, minimu įstatymu „didinamas bylų, kuriose teismų sprendimų turinį galima vertinti kaip drausminį pažeidimą, skaičius“.
„Todėl šiuo drausminiu režimu galima naudotis kaip politinės teismų sprendimų turinio kontrolės sistema“, – pabrėžia Komisija.
Įtampą pademonstravo ir atvejis, kai Vokietijos teismas vasario mėnesį atsisakė išduoti Lenkijai vieną įtariamąjį, priežastimi nurodydamas nuogąstavimus, kad dėl teismų reformų Lenkijoje jis gali nesulaukti teisingo teismo.
Nuo 2017 metų prieš Lenkiją buvo pradėtos dar trys pažeidimų tyrimo procedūros.
Pirmąsias dvi, susijusias su paprastų teismų ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų išėjimo į pensiją sąlygomis, parėmė Europos Teisingumo Teismas (ETT).
Dėl trečios procedūros, susijusios su naujomis taisyklėmis teisėjams, ETT nurodė Lenkijai balandžio 8-ąją sustabdyti naują Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegiją, kol bus priimtas galutinis sprendimas.
Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Malgorzata Gersdorf nurodė sustabdyti kolegijos darbą, bet sprendimas buvo užginčytas ir šis klausimas buvo perduotas Konstituciniam Tribunolui.
Europos Komisija 2017 metais taip pat inicijavo procedūrą prieš Lenkiją pagal ES sutarties 7-ąjį straipsnį, teoriškai galinčią vesti prie politinių sankcijų.
Šį mechanizmą, numatytą teisinės valstybės principo „rimtų pažeidimų“ ES narėse atvejams, Europos Parlamentas yra inicijavęs prieš Viktoro Orbano valdomą Vengriją.
