Europos Vadovų Taryba, kuri atstovauja 28 ES narėms, nurodo, kad 2014 metais paskelbtos sankcijos, kurių galiojimas turėtų baigtis sausio pabaigoje, pratęsiamos iki 2017-ųjų liepos 31 dienos.
Tiesa, tokio sprendimo ir tikėtasi, nors kai kurios ES šalys siekė, kad sankcijos būtų pratęstos ne 6, o 12 mėnesių – Bendrijoje baiminamasi, kad būsimasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas sumažins spaudimą Rusijai.
Sprendimas priimtas jau praėjusią savaitę, o dabar apie pratęsiamus suvaržymus Rusijos gynybos, energetikos ir finansų sektoriams paskelbta formaliai.
„Kai kurie mūsų kolegos galbūt norėtų 12 mėnesių, bet šiuo metu įmanoma išlaikyti tik dabartinį formatą, tai reiškia, šešis mėnesius“, – teigė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas.
„Taryba pratęsė ekonomines sankcijas specifinėms Rusijos ekonomikos šakoms iki 2017-ųjų liepos 31 dienos“, – nurodoma Tarybos pranešime.
Šios sankcijos taikomos finansų, energetikos ir gynybos sektoriams ir produktams, kurie tinkami naudoti ir pramonėje, ir karinėje sferoje.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as praėjusią savaitę sakė, kad norėtų, jog sankcijos būtų pratęstos, nes Maskva nesilaiko savo įsipareigojimų, prisiimtų sudarant paliaubų Ukrainoje sutartį.
Pasak jų, nėra jokios pažangos vykdant Minsko paliaubų susitarimus, kuriems pasiekti derybas tarp Ukrainos ir Rusijos jiedu tarpininkavo. Tad dabar nėra kito varianto – tik palikti priemones (sankcijas, – red.) toliau galioti.
ES paskelbė sankcijas Rusijai po 2014 metų liepos incidento, kai virš prorusiškų separatistų kontroliuojamos Rytų Ukrainos buvo numuštas Malaizijos oro linijų keleivinis lėktuvas.
ES paskelbė sankcijas Rusijai po 2014 metų liepos incidento, kai virš prorusiškų separatistų kontroliuojamos Rytų Ukrainos buvo numuštas Malaizijos oro linijų keleivinis lėktuvas.
Prancūzija ir Vokietija 2014 metų pabaigoje ir 2015 metais tarpininkavo virtinei susitarimų Baltarusijos sostinėje Minske, kuriais Rusija buvo įpareigota nutraukti paramą separatistams mainais už jiems siūlomą didesnę autonomiją Rytų Ukrainoje.
Vėliau šios sankcijos vis būdavo pratęsiamos, kol kai kurios šalys, tarp jų ir Italija, vis labiau ėmė abejoti dėl jų efektyvumo ir kainos.
D.Trumpo netikėta pergalė dar paskatino tokias abejones, nes jis, regis, linkęs Rusijai būti švelnesnis.
Vakarai sako, kad Rusija aprūpina sukilėlius karine technika ir teikia kitokią karinę pagalbą. Nors Maskva šiuos kaltinimus neigia, tačiau tvirtina iš esmės palaikanti separatistų siekius.
Greta ekonominių sankcijų Rusijos naftos, finansų ir kariniams sektoriams ES yra paskelbusi draudimų atvykti į ES ir daugybei Ukrainos ir Rusijos veikėjų, laikomų prisidėjusių prie Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimo, bei įšaldžiusi jų sąskaitas ES bankuose. Šios sankcijos baigsis kovo mėnesį.
Panašių sankcijų dar paskelbta Rusijai dėl Krymo aneksijos; jos galios iki birželio 20 dienos.
