Bendrijos sankcijos dėl Krymo dabar galios mažiausiai iki 2018 metų birželio 23 dienos.
Draudžiamas visas importas iš pusiasalio, o ten eksportuoti negalima prekių ir paslaugų, susijusių su transportu, energetika ir telekomunikacijomis. Pagal sankcijų paketą taip pat draudžiamos ES investicijos Kryme.
Tuo metu platesnės ekonominės sankcijos Kremliui yra atkirtusius šalies bankus nuo tarptautinių finansų rinkų ir draudžia ginklų prekybą su Rusija, taip pat – parduoti energetikos pramonei reikalingą įrangą bei technologijas.
„Selektyvus bendravimas“
Pastarieji suvaržymai baigia galioti liepos pabaigoje, tačiau „Reuters“ šaltiniai Briuselyje teigė, jog nėra abejonių, kad sankcijos bus pratęstos dar šešiems mėnesiams. Tai bus patvirtinta kelios dienos po ES viršūnių susitikimo birželio 22-23 dienomis.
„Kaip visada italai paprašė formalios diskusijos, bet net jie neprieštarauja papildomiems šešiems mėnesiams“, – teigė vienas diplomatas.
ES diplomatas: „Kaip visada italai paprašė formalios diskusijos, bet net jie neprieštarauja papildomiems šešiems mėnesiams.“
Švelnesnį požiūrį į tolesnes sankcijas Rusijai paprastai demonstruoja ne tik Italija, bet ir Graikija bei Vengrija – šių šalių pareigūnų teigimu, sankcijos nėra efektyvios. Tarp „vanagų“ – Lenkija, Švedija ir Baltijos valstybės.
Nors nesutarimų yra, vienybė dėl sankcijų Briuselyje išlaikoma. ES pareigūnai tikina, kad suvaržymai bus atšaukti tik tokiu atveju, jei bus įgyvendinti Minsko susitarimai dėl taikos Rytų Ukrainoje.
Vis dėlto tuo pačiu metu ES nori išplėsti tai, kas Briuselyje vadinama „selektyviu bendravimu“ su Maskva.
Vokietija ir Austrija netgi sukritikavo JAV Senate siūlomas naują sankcijų Rusijai paketą, nes pagal jį Amerikos prezidento Donaldo Trumpo administracija galėtų bausti ES kompanijas, dalyvaujančias dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimo į Europą planavime.
„Keista, kad baudžiant už Rusijos elgesį, kalbant, pavyzdžiui, apie JAV rinkimus, Europos ekonomika turi būti Amerikos sankcijų taikiniu. To neturi būti“ – praėjusią savaitę teigė Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovas Steffenas Seibertas.
Sankcijų žala ES artėja prie nulio
Ar europiečių požiūris keičiasi? Oficialiai – ne. Vis dėlto Rusijoje recesija, panašu, baigėsi – Pasaulio bankas prognozuoja, kad šalies ekonomika 2017 metais ūgtels 1,3 proc.
Be to, JAV ir ES paskelbti suvaržymai dėl gamtinių išteklių gavybai reikalingų technologijų nepadarė įtakos Rusijos naftos gavybos rodikliams, kurie muša rekordus.
Galiausiai nors Rusijos kompanijų galimybės skolintis Vakaruose 2014 metais išdžiūvo, nes ES ir JAV bankai bei investuotojai privengė nestabilios aplinkos, dabar Vakarų kapitalo rinkos prasivėrė, ir Rusijos vyriausybė bei didžiausios įmonės gali lengviau jas pasiekti.
Antai Arktyje didžiulį projektą vykdanti antroji pagal dydį Rusijos gamtinių dujų gavėja „PAO Novatek“ praėjusią savaitę paskelbė, kad su keliais Europos bankais sutarta dėl 425 mln. eurų kredito linijos.
Arktyje didžiulį projektą vykdanti antroji pagal dydį Rusijos gamtinių dujų gavėja „PAO Novatek“ praėjusią savaitę paskelbė, kad su keliais Europos bankais sutarta dėl 425 mln. eurų kredito linijos.
ES pareigūnai pripažįsta, kad kai kurioms Rusijos kompanijoms Senajame žemyne lengvinamos skolinimosi sąlygos. Tiesa, Briuselis tikina, kad valstybiniai Rusijos dariniai, kuriems taikomi suvaržymai, vis dar prispausti – kaip ir Rusijos bankai.
Europos Komisijos (EK) dokumente taip pat skelbiama, kad ES eksportas į Rusiją pernai krito 9,6 proc., be to, ES pareigūnai atmetė 164 prašymus eksportuoti produktus į Rusiją.
Galiausiai EK, priešingai nei praėjusią savaitę teigė Vladimiras Putinas, aiškinęs, kad sankcijos labiau kenkia ne Rusijai, o ES, suskaičiavo, jog sankcijos ir atsakomieji Kremliaus veiksmai nuo viso Bendrijos BVP 2016 metais nubraukė tik 0,1 proc. Kitais metais efekto išvis neturėtų būti.
Antra vertus, ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini balandį pirmąkart nuo Ukrainos krizės pradžios apsilankė Maskvoje, o iš Rusijos sostinės grįžo su planais atnaujinti reguliarius kontaktus su Kremliumi.
O Rusijos ambasadorius prie ES Vladimiras Čižovas neseniai pažymėjo: „Buvo laikas, kai dalis žmonių Vakaruose mėgo kalbėti apie Rusijos izoliaciją pasaulinėje arenoje. Manau, kad dabar suprasta, jog reikalingas dialogas.“
