Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis priims Armėnijos prezidentą Nikolą Pašinianą ir Azerbaidžano prezidentą Ilhamą Alijevą, siekdamas „skatinti stabilumą Pietų Kaukaze ir normalizuoti abiejų šalių santykius“, sakoma pirmadienio pareiškime.
Susitikimas Briuselyje įvyks po to, kai praėjusią savaitę Vašingtone vykusiose užsienio reikalų ministrų derybose Jungtinės Valstijos pareiškė, kad padaryta apčiuopiama pažanga siekiant taikos susitarimo konflikte dėl Kalnų Karabacho anklavo.
ES pareiškime teigiama, kad abu vadovai taip pat susitarė susitikti kartu su Prancūzijos ir Vokietijos lyderiais birželio 1 dieną Moldovoje vyksiančio Europos viršūnių susitikimo metu.
Be to, jie įsipareigojo susitikti Briuselyje „taip dažnai, kaip reikės, kad aptartų vykstančius pokyčius teritorijoje“, sakoma pareiškime.
Armėnija ir Azerbaidžanas buvo Sovietų Sąjungos respublikos ir įgijo nepriklausomybę, kai ši 1991 metais subyrėjo.
Abi šalys du kartus kariavo dėl ginčijamų teritorijų, daugiausia dėl Kalnų Karabacho – armėnų anklavo Azerbaidžane.
Per šiuos karus, kurių vienas truko šešerius metus ir baigėsi 1994-aisiais, o antrasis vyko 2020 metais ir tarpininkaujant Rusijai baigėsi paliaubomis, žuvo dešimtys tūkstančių žmonių.
Tačiau nuo to laiko nuolat kyla susirėmimų.
Azerbaidžanas vėl padidino įtampą, įrengdamas patikros punktą Lačino koridoriuje, kuris yra vienintelė sausumos jungtis tarp Armėnijos ir Kalnų Karabacho.
Armėnija šį žingsnį laiko abiejų šalių sutartų paliaubų pažeidimu.
Vakarų tarpininkavimo pastangos dedamos tuo metu, kai pagrindinei regiono galybei Rusijai sunkiai sekasi išlaikyti lemiamą įtaką dėl karo Ukrainoje padarinių.
Kremlius pareiškė, kad nėra alternatyvos susitarimui, kurį ji pasirašė su abiem kariaujančiomis šalimis 2020 metais ir pagal kurį buvo dislokuoti Rusijos taikdariai.