Europos žiniasklaidos laisvės akte bus numatytos „bendros apsaugos priemonės... siekiant užtikrinti, kad mūsų žiniasklaida galėtų veikti be jokių trukdžių, nesvarbu, ar ji būtų privati, ar valstybinė“, pareiškime teigė už vidaus rinką atsakingas EK narys Thierry Bretonas.
Dokumentu bus užtikrinama, kad žiniasklaidos priemonės galėtų lengviau veikti tarpvalstybiniu mastu ES vidaus rinkoje, nejausdamos spaudimo, taip pat atsižvelgiant į skaitmenizaciją, ir dalinai keičiama Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva.
Siūlomame reglamente, be kita ko, numatyta apsauga nuo politinio kišimosi į redakcinius sprendimus ir sekimo. Jame daugiausia dėmesio skiriama visuomeninės žiniasklaidos nepriklausomumui ir stabiliam jos finansavimui, taip pat žiniasklaidos nuosavybės ir valstybinės reklamos paskirstymo skaidrumui.
Taip pat akte bus sprendžiamas žiniasklaidos koncentracijos klausimas ir sukuriama nauja nepriklausoma Europos žiniasklaidos paslaugų valdyba, kurią sudarys nacionalinės žiniasklaidos institucijos.
Apie dokumentą paskelbė Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, šią savaitę skaitydama metinį pranešimą.
Europos Parlamentas ir valstybės narės turės aptarti Komisijos pasiūlymą dėl reglamento pagal įprastą teisėkūros procedūrą. Priėmus reglamentą, jis bus tiesiogiai taikomas visoje Europos Sąjungoje.
Briuseliui vis didesnį nerimą kelia didėjanti valdžios įtaka naujienoms ir žiniasklaidai ne vienoje ES valstybėje, ypač Vengrijoje, kur visuomeninė televizija laikoma ministro pirmininko Viktoro Orbano ruporu.
Be to, Lenkijoje 2015 metais į valdžią atėjusi konservatyvi partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) jau kontroliuoja visuomeninį transliuotoją TVP ir didelę dalį regioninės spaudos, naudodami juos savais tikslais.
Žiniasklaidos pliuralizmas taip pat kelia susirūpinimą Čekijoje, kur buvusiam ministrui pirmininkui Andrejui Babišui priklauso didelė žiniasklaidos grupė ir jis buvo apkaltintas spaudos laisvės žlugdymu, nes naudodamasis savo laikraščiais kėsinosi į kitų leidinių integralumą.
