Planas patvirtintas po Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose, sustiprinusios nerimą dėl Vašingtono įsipareigojimų užtikrinti Europos saugumą.
D.Trumpo pasisakymai rinkimų kampanijos metu apie tai, kad Amerika turėtų gerai pamąstyti, ar ginti savo NATO sąjungininkes, jei šios nepadidins išlaidų gynybai, išprovokavo raginimus ES įgyvendinti planus dėl bendros gynybos stiprinimo, nors tam griežtai nepritaria Jungtinė Karalystė.
ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tvirtina, kad planai, kuriais siekiama padidinti Bendrijos galimybes reaguoti į išorės konfliktus, padėti šalims partnerėms stiprinti savo gynybos pajėgumus ir ginti ES piliečius, nepakenks NATO.
„Kalbame ne apie Europos armiją ar į SHAPE panašaus naujo Europos Sąjungos štabo kūrimą“, – sakė F.Mogherini, turėdama galvoje NATO Jungtinių pajėgų Europoje vadavietę (angl. Supreme Headquarters Allied Powers Europe, SHAPE).
Tai ji pareiškė po derybų su ES užsienio ir gynybos ministrais Briuselyje.
Britanija ilgą laiką priešinosi tokiems žingsniams, nes jie, pasak Londono, sumenkintų NATO vaidmenį.
Tačiau po visą žemyną sukrėtusio britų referendumo, kai jie birželį nubalsavo už pasitraukimą iš ES, Prancūzija ir Vokietija skubiai pristatė planus, numatančius stiprinti Bendrijos šalių bendradarbiavimą gynybos srityje. Šių planų įgyvendinimas tapo ypač aktualiu klausimu po netikėtos D.Trumpo pergalės.
F.Mogerhini sakė, kad blokas šių planų ėmėsi dar gerokai prieš JAV rinkimus „ir toliau tai tęs, išlaikydamas tvirtą partnerystę su NATO“.
Susitikimo baigiamajame pareiškime neužsimenama apie galimą ES karinę vadavietę Briuselyje, tačiau nurodoma, kad ministrai paprašė bloko užsienio politikos tarnybos sukurti „nuolatinę“ civilinių ir karinių priemonių koordinavimo sistemą.
Prancūzų ir britų takoskyra
Šis klausimas išryškino takoskyrą tarp dviejų didžiųjų Bendrijos karinių galių – Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės. Pastaroji ketina pasitraukti iš ES per dvejų metų laikotarpį.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Marcas Ayrault sakė, kad šis gynybos planas yra „esminis žingsnis pirmyn“, siekiant parodyti, kad „vis labiau nepastoviame pasaulyje“ Europa gali pati priimti sprendimus dėl gynybos.
Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Michaelas Fallonas tiesiai paragino ES liautis „svajojus“.
Tuo tarpu britų gynybos sekretorius Michaelas Fallonas tiesiai paragino ES liautis „svajojus“.
„Užuot planavusi steigti brangiai atsieisiančią naują vadavietę ar svajojusi apie europinę armiją, Europa turėtų skirti daugiau lėšų savo gynybai – tai geriausias galimas požiūris, JAV prezidentu tapus D.Trumpui“, – pabrėžė jis.
Britanijos užsienio reikalų sekretorius ir aktyvus „Brexit“ šalininkas Borisas Johnsonas kiek anksčiau sakė, kad D.Trumpo pergalė rinkimuose yra „galimybė“ Europai ir ES turėtų palūkėti, kol sužinos, ko jis iš tiesų nori.
„Kaip jau esu sakęs, Donaldas Trumpas yra sandorių sudarymo specialistas“, – sakė B.Johnsonas ir įspėjo: „Neturėtumėte statyti į pavojų fundamentalios saugumo architektūros, kuri rūpinosi mumis pastaruosius 70 metų“.
B.Johnsonas sekmadienį nedalyvavo F.Mogherini organizuotame specialiame susitikime D.Trumpo pergalei rinkimuose aptarti. Jis nurodė, kad šis susitikimas gali pasiųsti klaidingą žinią naujajam prezidentui.
F.Mogherini po sekmadienio pasitarimo pabrėžė, kad ministrai pasisakė už „labai tvirtą partnerystę“ su D.Trumpu, tačiau ES vis tiek turės įgyvendinti savo planus.
Gynyba – darbotvarkėje
ES neturi ginkluotųjų pajėgų, tačiau yra surengusi virtinę bendrų civilinių-karinių operacijų, pavyzdžiui, operaciją Centrinės Afrikos Respublikoje arba kovos su piratavimu misiją Afrikos Kyšulyje.
Bendrijos diplomatai sako, kad dėl „Brexit“ ir dėl D.Trumpo pergalės gynyba tapo vienu svarbiausių darbotvarkės klausimų.
Branduolinį ginklą turinti Jungtinė Karalystė laikoma kariniu požiūriu galingiausia bloko valstybe, o Jungtinės Valstijos, priklausydamos NATO, nuo 1949 metų garantuoja Europos saugumą.
Diplomatai taip pat sakė, kad Londonas aktyviausiai pasisako prieš didesnį karinį vaidmenį, tačiau kitos 28 valstybių bloko narės, iš kurių 22 taip pat priklauso NATO, dabar yra priverstos išsakyti savo nuogąstavimus.
Pavyzdžiui, Lenkija ir Baltijos šalys nori, jog D.Trumpas laikytųsi Vašingtono įsipareigojimo padidinti NATO karinį kontingentą Vidurio ir Rytų Europoje, kad Rusija būtų atgrasyta nuo galimos agresijos.
Savaitgalį vykę rinkimai Moldovoje ir ES priklausančioje Bulgarijoje, kur prezidentais buvo išrinkti palankiai į Maskvą žiūrintys politikai, veikiausiai dar sustiprins tokį nerimą.
