Kitą mėnesį Sofijoje rengiamame svarbiame ES viršūnių susitikime šešių Balkanų šalių lyderiams sužibs nauja viltis, kad kai kurios šio regiono valstybės iki 2025-ųjų gali tapti Bendrijos narėmis.
F. Mogherini sakė, kad Europos Komisija rekomendavo šalims narėms „pradėti su Albanija ir Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija derybas dėl priėmimo (į ES)“.
Tačiau ji pabrėžė, kad visos būsimos narės privalo vykdyti plataus masto reformas, kad užsitikrintų visateisę narystę dabar 28 valstybes jungiančiame klube, iš kurio kitais metais pasitrauks Didžioji Britanija.
Europos Komisijos vadovui Jeanui-Claude'ui Junckeriui prieš ketverius metus sustabdžius ES plėtros procesą, Balkanų šalys vis labiau nekantrauja prisijungti prie Bendrijos.
Juodkalnija ir Serbija šiuo metu yra vienintelės kandidatės, pradėjusios stojimo į ES derybas. Šalimis kandidatėmis pretenduoja tapti ir Albanija, Makedonija, Bosnija ir Hercegovina bei Kosovas.
Vasario mėnesį ES paskelbė Vakarų Balkanų šalims skirtą strategiją, kuria siekiama, kad kai kurios šio regiono valstybės iki 2025-ųjų taptų Bendrijos narėmis. Vis dėlto ES pabrėžia, kad pirmiausia turi būti išspręsti visi teritoriniai ginčai.
Vienas tokių yra ilgametis Makedonijos ir ES narės Graikijos ginčas dėl Makedonijos pavadinimo. Atėnų teigimu, Makedonijos pavadinimas reiškia, kad Skopjė gali turėti pretenzijų į to paties pavadinimo Graikijos istorinio šiaurinio regiono teritoriją ir paveldą.
F. Mogherini žurnalistams Europos Parlamente sakė, kad Juodkalnija ir Serbija padarė „gerą pažangą“ vykdydamos savo reformas, ir pridūrė, jog jos „privalo tęsti ir dar labiau sustiprinti dabartines reformas visose srityse“.
Šios sritys yra: įstatymų viršenybė, žmogaus teisės, demokratinės institucijos ir viešasis administravimas bei ekonominio konkurencingumo užtikrinimas.
Šiuo metu ES pirmininkaujanti Bulgarija perspėja, kad augant nerimui dėl Maskvos įtakos šiam regionui, Bendrijos plėtra į Balkanų valstybes turi įvykti dabar arba niekada.
