Armėnijos paprašyta misija, kuriai suteikti dvejų metų įgaliojimai, „vykdys įprastinį patruliavimą“ pasienio teritorijose, kad „ES geriau suprastų padėtį vietoje“, sakoma Bendrijos pareiškime.
„ES ir toliau rems deeskalavimo pastangas ir yra pasiryžusi glaudžiai bendradarbiauti su abiem pusėmis siekiant galutinio tikslo – tvarios taikos regione“, – teigė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
Abi šalys jau dešimtmečius konfliktuoja dėl Kalnų Karabacho. Jis priklauso Azerbaidžanui, tačiau nuo 1994-ųjų, kai ten baigėsi separatistinis karas, jį kontroliuoja Jerevano remiamos etninių armėnų pajėgos.
Šešias savaites trukęs karas 2020 metais pareikalavo daugiau nei 6,5 tūkst. gyvybių abiejose pusėse ir baigėsi tarpininkaujant Rusijai paskelbtomis paliaubomis.
Pagal susitarimą Armėnija perleido daugybę teritorijų, kurias kontroliavo dešimtmečius, o Maskva dislokavo apie 2 tūkst. taikdarių prižiūrėti trapių paliaubų.
Dabar tarp kaimynių vėl įsivyravo didelė įtampa dėl ginčo, susijusio su 6 km keliu, vadinamu Lačino koridoriumi.
Tai vienintelė sausumos jungtis tarp Armėnijos ir etninių armėnų Kalnų Karabacho regiono Azerbaidžane.
Nuo gruodžio vidurio šį kelią blokuoja aplinkosaugos aktyvistais besivadinantys protestuotojai, o tai apsunkina galimybes aprūpinti 120 tūkst. Kalnų Karabacho gyventojų maisto produktais.
Ginčas kelia nuogąstavimų, kad gali įsiplieksti naujos kovos. Be to, kyla abejonių dėl Rusijos, kurios taikos palaikymo pajėgoms pavesta užtikrinti kelio saugumą, ketinimų.
Briuselis bando tarpininkauti siekiant susitarimo tarp šių šalių ir praėjusį spalį padėjo jų vadovams susėsti prie derybų stalo, kad būtų paspartintos derybos dėl europiečių remiamos pasienio misijos.
1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai, etniniai armėnų separatistai Kalnų Karabache atsiskyrė nuo Azerbaidžano. Kilęs konfliktas nusinešė apie 30 tūkst. gyvybių.
