Sankcijos, iš pradžių įvestos 2014 metais Maskvai aneksavus Ukrainos Krymą, buvo gerokai sugriežtintos vasario mėnesį, Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į provakarietišką kaimynę.
Pastaruosius aštuonerius metus sankcijos reguliariai pratęsiamos kas pusmetį.
Nuo praėjusių metų vasario, kai Maskva pradėjo didelį puolimą, ES įvedė devynis sankcijų paketus.
-
Rusija imsis atsakomųjų veiksmų po to, kai Prancūzijoje buvo įšaldytos RT paskyros
-
G.Landsbergis ragina grįžti prie diskusijų dėl sankcijų „Rosatom“
-
ES įvedė naujas sankcijas Iranui dėl protestų malšinimo
-
Iranas žada reaguoti į naujas ES ir JK sankcijas dėl protestų
-
JAV įvedė naujų sankcijų Rusijos subjektams ir asmenims, susijusiems su „Wagner“
-
G.Landsbergis su D.Kuleba aptarė tolesnes sankcijas, specialųjį tribunolą Rusijai
Buvo imtasi tokių priemonių kaip smūgis svarbiam Rusijos naftos eksportui, jos bankų atjungimas nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT ir sankcijos asmeniškai Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Kai kurios rytinės Europos šalys siekė, kad šį kartą sankcijų taikymas būtų pratęstas vieniems metams.
Šiuo metu bloko vykdomoji institucija rengia pasiūlymus dėl dešimto sankcijų paketo. Tačiau pareigūnai įspėja, kad 27 ES valstybėms narėms vis sunkiau susitarti dėl tolesnių griežtų priemonių.
Ukraina ragino kitą sankcijų paketą nukreipti prieš Rusijos raketų pramonę ir branduolinės energetikos sektorių.
ES taip pat ketina išplėsti sankcijas Maskvos sąjungininkei Baltarusijai, kurios teritorija ir gamybiniais pajėgumais naudojasi Rusija.
