„Sveikiname išrinktojo prezidento J. Bideno teigiamus pareiškimus apie JCPOA [Bendrą išsamių veiksmų planą] ir tikimės bendradarbiauti su būsima JAV administracija“, – Bendrijos vardu paskelbtame pareiškime nurodė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis, pavartodamas minėto pakto oficialaus pavadinimo santrumpą.
Anot J.Borrellio, blokas pasisako už „intensyvią diplomatiją, siekdamas palengvinti JAV sugrįžimą prie JCPOA vykdymo ir Irano sugrįžimą prie visiško JCPOA įgyvendinimo“.
Nuo sausio 20 dieną prezidento pareigas eisiantis J.Bidenas pasiūlė Vašingtonui vėl laikytis branduolinio susitarimo, iš kurio 2018 metais JAV išvedė prezidento Donaldo Trampo administracija, sugrąžinusi Iranui griežtas sankcijas.
Teheranas nuo 2019 metų palaipsniui atsisako vis daugiau pagal susitarimą prisiimtų įsipareigojimų, teigdamas, kad turi tokią teisę, nes JAV nebesilaiko dokumento nuostatų.
Labiausiai nerimą pasauliui kelia faktas, kad Iranas praėjusią savaitę vėl ėmėsi sodrinti uraną iki 20 proc. lygio. Sukaupusi pakankamai prisodrinto urano šiitiška respublika galėtų lengvai pasigaminti medžiagos, tinkamos branduoliniams ginklams gaminti.
Šiitiška respublika taip pat apkaltino sutartį pasirašiusias Europos šalis – ES priklausančias Prancūziją ir Vokietiją bei buvusią ES narę Jungtinę Karalystę – pritariant JAV sankcijoms, nors šių šalių vyriausybės, nepaisydamos D.Trumpo kritikos, dėjo pastangas, kad susitarimas nežlugtų.
J.Borrellis atmetė Irano priekaištus, teigdamas, jog „ES laikėsi pagal JCPOA prisiimtų įsipareigojimų, įskaitant susijusius su sankcijomis“. Bendrijos užsienio politikos vadovas pridūrė: „Nepaisydama rimtų iššūkių, su kuriais susidūrė JCPOA, ES tebesistengia jį išsaugoti.“
Vis tik ES perspėjo Teheraną, kad jo sprendimas sodrinti uraną iki 20 proc. yra „labai svarbus įvykis“, galintis sukelti „rimtų pasekmių [branduolinių ginklų] neplatinimui“.
„Raginame Iraną susilaikyti nuo tolesnio eskalavimo ir nedelsiant pakeisti šią veiksmų kryptį. Tebėra gyvybiškai svarbu visavertiškai ir laiku bendradarbiauti su TATENA (Tarptautine atominės energijos agentūra)“, – pabrėžiama pareiškime.
Veikiausiai norėdamas pademonstruoti savo ketinimus greitai išspręsti susitarimo su Iranu klausimą, išrinktasis JAV prezidentas pirmadienį pareiškė paskirsiantis į Centrinės žvalgybos agentūros (CŽV) vadovo pareigas buvusį diplomatą Williamą Burnsą.
W.Burnsas padėjo vadovauti slaptoms deryboms su Teheranu, paruošusioms dirvą 2015 metais sudarytam branduoliniam susitarimui.
