Didžioji Kosovo dalis naudoja eurą, nors šalis nepriklauso ES. Tačiau šiaurinėje Kosovo dalyje, kur gyvena daugiausia etniniai serbai, ir toliau naudojamas dinaras. Daugelis jų kliaujasi Serbijos vyriausybės finansine parama, kuri dažnai teikiama grynaisiais dinarais.
Ketvirtadienį įsigaliojo Kosovo vyriausybės taisyklės, kuriomis uždrausta šios srities bankams ir kitoms finansų įstaigoms naudoti kitas valiutas vietiniams sandoriams. Kosovo centrinis bankas naujas taisykles paskelbė praėjusią vasarą.
Šis sprendimas sukėlė Vakarų šalių susirūpinimą, baiminantis dar didesnės įtampos Kosovo santykiuose su Serbija.
Pastaroji sukritikavo Prištiną dėl naujos tvarkos.
Maskvai artimas Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius ketvirtadienį susitiko su Rusijos ambasadoriumi Belgrade, praėjus dienai po to, kai trečiadienį jis surengė derybas su Vakarų pareigūnais ir aptarė šį klausimą.
„Informavau ambasadorių (Aleksandrą) Bocaną-Charčenką apie naujausią vienašališką Prištinos žingsnį, aiškiai nukreiptą prieš serbų tautą Kosove ir Metohijoje, taip pat apie galimas šio neatsakingo (Kosovo) režimo veiksmo pasekmes“, – rašė A. Vučičius socialiniame tinkle „Instagram“ paminėdamas tradicinį serbų provincijos pavadinimą.
Tuo metu ES pareiškime išreiškiamas susirūpinimas „dėl pasekmių (...) Kosovo serbų ir kitų Kosovo bendruomenių kasdieniam gyvenimui, nes nebuvo iš anksto konsultuotasi, ypač dėl poveikio mokykloms ir ligoninėms, nes šiuo metu akivaizdžiai nėra alternatyvų“.
Pasak Kosovo ministro pirmininko pavaduotojo Besniko Bislimi (Besniko Bislimio), Priština pranešė ES, kad užtikrins, jog „naujosios taisyklės neturės neigiamo poveikio ir nebaus piliečių“.
Trečiadienį Centrinis bankas pranešė, kad Serbijos bankas „Komercijalna Banka AD Beograd“ uždarė savo padalinius Kosove.
1998–1999 metais Serbijos pajėgos kariavo su etninių albanų separatistais tuometinėje Kosovo provincijoje. Apie 13 tūkst. žmonių, daugiausia etninių albanų, žuvo, kol 78 dienas trukusi NATO bombardavimo kampanija išstūmė serbų pajėgas. Galiausiai 2008-aisiais Kosovas paskelbė nepriklausomybę, tačiau vyriausybė Belgrade nepripažįsta savo kaimyno kaip atskiros šalies.
Briuselis paragino Kosovą pratęsti valiutos pereinamąjį laikotarpį ir „derybų keliu rasti šio klausimo sprendimą pagal ES remiamą dialogą“.
ES ir Jungtinės Valstijos spaudžia abi šalis įgyvendinti susitarimus, kuriuos A. Vučičius ir Kosovo ministras pirmininkas Albinas Kurti (Albinas Kurtis) pasiekė pernai.
Tarpininkaujant ES, Kosovui ir Serbijai kol kas nepavyko pasiekti pažangos, ypač po praėjusį rugsėjį įvykusio susišaudymo tarp kaukėtų serbų ginkluotų užpuolikų ir Kosovo policijos, per kurį žuvo keturi žmonės ir regione padidėjo įtampa.
Anksčiau šią savaitę ES pasiuntinys Vakarų Balkanams Miroslavas Lajčakas (Miroslavas Laičakas) sakė, kad abi šalys sudarė susitarimus dėl apmokėjimo už Kosovo šiaurėje suvartojamą energiją ir dėl viena kitos automobilių valstybinių numerių pripažinimo.
Ir Serbija, ir Kosovas pareiškė, kad nori prisijungti prie Bendrijos, tačiau ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) teigė, kad jų atsisakymas siekti kompromiso kelia pavojų jų galimybėms tapti bloko narėmis.
