„Toliau pabrėžiame, kad šiuo kontekstu svarbu skaidrumas. Tai – svarbu. Žiniasklaidos prieiga [prie įvykių vietos] taip pat leidžia užkirsti kelią melagingai informacijai“, – per konferenciją Briuselyje sakė A.Jahnzas, atsakydamas į skundą, kad Lenkijos valdžia neįleidžia į pasienį žurnalistų ir kad policija griežtai užkerta kelią reporterių mėginimams ten patekti.
Pasak atstovo, ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson šiuo klausimu tarėsi su Lenkijos vidaus reikalų ministru.
„Kaip supratome, Lenkijos vyriausybė ėmėsi priemonių, kad kai kurios žiniasklaidos priemonės galėtų veikti pasienyje“, – nurodė A.Jahnzas.
Vis dėlto jis negalėjo atsakyti, kad ši tvarka galėtų būti sušvelninta, ir pasiūlė to užklausti lenkų pareigūnų.
Nuo lapkričio pradžios įtampa prie Lenkijos ir Baltarusijos sienos smarkiai padidėjo, ten susirinkus tūkstančiams migrantų, daugiausiai atvykėlių iš Vidurinių Rytų.
Vakarų šalys kaltina Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos vyriausybę dirbtinai kurstant šią krizę ir organizuojant migrantų srautus. Šie Minsko veiksmai smerkiami kaip hibridinė agresija, keršijant už ES sankcijas Baltarusijai dėl represijų prieš opoziciją.
Remiantis EK duomenimis, šiemet į ES per Baltarusiją atvyko beveik 8 tūkst. migrantų.
Tačiau Lietuva, Lenkija ir Latvija sugriežtino savo sienų apsaugą, pasienyje dislokavo kariuomenę ir nuteisė pjaunančios vielos užtvaras, kad sustabdytų iš Baltarusijos nelegaliai sieną kertančius migrantus.
Lenkija ėmėsi griežčiausių priemonių migrantams sustabdyti. Ji kriminalizavo neteisėtą sienos kirtimą ir pasienio regione įvedė nepaprastąją padėtį, sutelkė tūkstančius policininkų ir karių.
