Briuselyje susirinkę 27 šalių bloko lyderiais reiškė atsargų optimizmą, bet jų raštu pateiktose išvadose Bendrijos institucijos ir valstybės narės raginamos spartinti pasiruošimus scenarijui, kad prekybos sutartis nebus sudaryta.
Vis tik jų raginimus sparčiau veikti kompensavo kvietimas Britanijai ateinančią savaitę tęsti derybas Londone, o dar kitą savaitę – Briuselyje.
„Rytoj kalbėsiuosi su savo kolega Davidu Frostu. Nuo pirmadienio visą savaitę būsime Londone, prireikus – ir savaitgalį“, – po kreipimosi į ES lyderius sakė Bendrijos vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier.
„Būtent tai pasiūliau britų komandai“, – pridūrė jis.
Šis kvietimas buvo pateiktas JK premjerui Borisui Johnsonui perspėjus, kad jis gali pasitraukti iš derybų, nebent viršūnių susitikimo rezultatai rodys, kad galimas koks nors proveržis.
ES jo pateikto galutinio termino niekada nėra pripažinusi. Bendrija laikosi pozicijos, kad B.Johnsonas turėtų būti suinteresuotas išgelbėti susitarimą, kol nesibaigė tam skirtas laikas.
Neįprastai irzlaus tono „Twitter“ žinutėje D.Frostas pareiškė esąs „nusivylęs“ viršūnių susitikimo rezultatai ir pabrėžė, kad ES lyderiai „nebėra įsipareigoję dirbti „intensyviai“, kad pasiektų būsimą partnerystę“, nors yra tai anksčiau pažadėję.
Britanijos derybininkas taip pat priekaištavo dėl ES pozicijos, kad tik JK privalo daryti nuolaidų. Anot D.Frosto, „tai yra neįprastas būdas derėtis“.
B.Johnsonas apie savo tolesnius žingsnius paskelbs penktadienį, nurodė D.Frostas.
„Geras kompromisas“
Atrodo, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel įsiklausė į šią kritiką ir po viršūnių susitikimo pabrėžė, kad ES taip pat turi leistis į kompromisus.
„Paprašėme Didžiosios Britanijos išlikti nusiteikusia daryti kompromisus dėl susitarimo. Aišku, tai taip pat reiškia, kad mes [irgi] turime daryti kompromisus“, – kalbėjo A.Merkel.
Įtampa išliko didelė, nors buvo užuominų, kad europiečiai ketina nusileisti dėl vienos iš atkakliausiai ginamų sričių – žvejybos.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas užsiminė, kad šiuo opiu klausimu gali būti pasiektas kompromisas. Lyderis sakė esąs atviras pastangoms rasti „gerą kompromisą“, jeigu jis užtikrins Prancūzijos žvejams prieigą prie Britanijos vandenų.
Iki šiol Prancūzijos ir kitų šiaurinių bloko valstybių reikalavimai išlaikyti prieigą prie JK vandenų buvo viena pagrindinių kliūčių susitarti.
„Žinome, kad turėsime pasistengti. Šios pastangos turi būti racionalios“, – pabrėžė M.Barnier.
Europos lyderiai per savo pastaruosius pasitarimus stengėsi į darbotvarkę neįtraukti „Brexito“ reikalų, bet vienas iš ženklų, kad atmosfera kaista, buvo reikalavimas neįsinešti telefonų į diskusijų salę.
Oficialiame lyderių pranešime esama nedaug gerų žinių B.Johnsonui. Iš jo netgi buvo išbraukta ankstesniame juodraštyje buvęs sakinys, kad M.Barnier turi „intensyvinti“ diskusijas su D.Frostu.
Susitikimo išvakarėse kalbėdamasi telefonu su B.Johnsonu Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen perspėjo, kad „priešakyje mūsų laukia dar daug darbo“ ir pridūrė, kad Briuselis nori susitarimo, bet „ne bet kokia kaina“.
Viršūnių susitikimas pakrypo netikėta linkme, kai U.von der Leyen buvo priversta išvykti ir izoliuotis, vienam jos padėjėjui patvirtinus koronaviruso infekciją.
M.Barnier sakė, kad derybos dėl būsimų prekybos santykių gali tęstis iki spalio pabaigos. Šią apytikrę datą ES yra nustačiusi, kad Europos Parlamentui liktų laiko ratifikuoti susitarimą iki gruodžio 31 dienos, kai pasibaigs pereinamasis laikotarpis po „Brexito“.
Tačiau Londonas kaltino Briuselį, kad vilkinant procesą iki galutinio terminio stengiamasi užsitikrinti Britanijos nuolaidų.
Sąžiningos konkurencijos taisyklės
Britanija išstojo iš Europos Sąjungos sausio 31 dieną, bet iki gruodžio 31 dienos, kai Britanija pasitrauks iš ES bendrosios rinkos ir muitų sąjungos, JK yra saistoma bloko taisyklių. M.Barnier ir D.Frostas jau ištisus mėnesius derasi dėl tolesnių prekybos santykių, tačiau proveržis iki šiol nebuvo pasiektas.
Jeigu susitarti nepavyktų, JK ir ES sugrįžtų prie prekybos Pasaulio prekybos organizacijos sąlygomis, o tai reikštų kvotas ir didesnius muitų tarifus.
Abi pusės tvirtina esančios tam pasiruošusios. Pasak jų, šis scenarijus būtų priimtinesnis, negu blogas susitarimas, bet ekspertai prognozuoja, kad tai gali sukelti sunkių padarinių ekonomikai.
Europai labiausiai rūpi trys punktai: kad būtų susitarta dėl sąžiningos konkurencijos taisyklių, kad būtų sukurtas šių taisyklių laikymosi priežiūros mechanizmas, taip pat kad ES žvejams būtų palikta prieiga prie Britanijos vandenų.
Britanija savo ruožtu nori užsitikrinti suverenitetą savo vandenyse ir nesutinka, kad ES vykdytų būsimo prekybos susitarimo teisinę priežiūrą. Londonas sako norįs paprastos prekybos sutarties, panašios į ES pasirašytą su Kanada.
Tačiau Briuselis argumentuoja, kad Britanijos ekonomika daug labiau susaistyta su ES negu Kanados ir kad Britanija, nebebūdama Bendrijos narė, nebegali naudotis visais ES bendrosios rinkos privalumais.
