„Europos išorės veiksmų tarnyba tvirtina, kad pastebėtas 50 kartų padidėjęs neteisėtų sienos kirtimų iš Baltarusijos į ES skaičius nėra Baltarusijos valdžios institucijų nesugebėjimo vykdyti savo įsipareigojimų kovojant su nelegalia migracija ir prekyba žmonėmis atspindys“, – priduriama jame.
„Nėra jokių objektyvių priežasčių, kodėl nagrinėjamame maršrute taip smarkiai padaugėjo neteisėtų sienos kirtimų“, – nurodė ES atstovybė.
„ES smerkia migrantų naudojimą politiniais tikslais ir ragina Baltarusijos valdžios institucijas nutraukti šią praktiką. Neteisėta migracija negali būti derybų objektas“, – sakoma jos pranešime.
Atstovybė pabrėžė, kad nuo 2020 metų spalio, kai ES Taryba priėmė pareiškimą dėl padėties Baltarusijoje, valdžios institucijos Minske žinojo apie bloko požiūrį į sankcijų taikymą ir bloko sąlygas dėl jų panaikinimo ir santykių normalizavimo.
„Europos Sąjunga ir toliau yra pasirengusi žymiai padidinti politinę sąveiką, sektorinį bendradarbiavimą ir finansinę paramą Baltarusijai, su sąlyga, kad jos valdžios institucijos sustabdys represijas, užtikrins rimtą, patikimą ir įtraukų politinį procesą, kuris vestų į laisvus ir sąžiningus rinkimus, prižiūrimus Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro, taip pat garantuoti, kad bus laikomasi teisinės valstybės principo ir gerbiamos žmogaus teisės“, – sakoma pranešime.
Minskas: nieko bendra su tuo neturime
„Neturime nieko bendra su tikrosiomis migracijos srautų iš neramių regionų padidėjimo priežastimis. Bet ES šalys kaip gerai žinomų koalicijų narės yra tiesiogiai susijusios“, – URM atstovą spaudai Anatolį Hlazą cituoja valstybinė naujienų agentūra BelTA.
„Bandyti teigti, kad Baltarusija kažkaip susijusi su išaugusiu sienos kirtimų skaičiumi, yra mažų mažiausiai nekompetentinga ir neprofesionalu“, – tvirtino jis.
Pasak A.Hlazo, Baltarusija geopolitiniu požiūriu negali turėti įtakos migrantų maršrutų ar paskirties vietų pasirinkimui.
„ES teiginys, kad nėra objektyvių priežasčių, dėl kurių padaugėjo neteisėtų kirtimų, skamba įdomiai... Manau, kad jie galėtų tai pasakyti valstybių donorų, visų pirma Afganistano, piliečiams, atsižvelgiant į dabartinę situaciją“, – sakė jis.
A.Glazo teigimu, Baltarusijai sienų apsauga išlieka svarbiausia užduotis.
„Informavome Europą apie konkrečią statistiką, atspindinčią mūsų sienos apsaugos pareigūnų sistemines pastangas užgniaužti nelegalios migracijos kanalus. Deja, mes negirdėjome analogiškos, skaičiais paremtos informacijos iš Europos pusės“, – sakė jis.
Jo tvirtinimu, ES pernai nutraukė tarpvalstybinį ir migracija susijusį bendradarbiavimą su Baltarusija
„Tai ES nuo balandžio ignoruoja mūsų pasiūlymus dėl konsultacijų apie migracijos problemas“, – teigė A.Hlazas.
„Taigi, kas iš tikrųjų politizuoja migracijos klausimą, čia meta ultimatumą, ten taiko sankcijas ir kelia politinius reikalavimus visaverčiam bendradarbiavimui atnaujinti, įskaitant sienų klausimus? Atsakymas akivaizdus“, – sakė A.Hlazas.
Pasak jo, Minskas pasirengęs konstruktyviems pokalbiams ir bendradarbiavimui su ES šiuo klausimu.
Siūlymas įšaldyti readmisijos sutartį
Anksčiau trečiadienį prezidentūrai artimas platformos „Telegram“ kanalas „Pul Pervogo“ pranešė, kad autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka parlamentui pateikė įstatymo projektą, kuriuo siūloma įšaldyti su ES pasiektą susitarimą dėl leidimo gyventi neturinčių asmenų readmisijos.
„Dokumentas parengtas kaip atsakas į nedraugiškus ES ir jos valstybių narių veiksmus Baltarusijos atžvilgiu“, – sakoma pranešime.
Ten pat nurodoma, kad susitarime apibrėžiamas asmenų, pažeidusių atvykimo, buvimo ir gyvenimo sąlygas, perdavimo, priėmimo ir grąžinimo mechanizmas.
„Atitinkami mūsų šalies įsipareigojimai netrukus bus „įšaldyti“, – pranešė „Telegram“ kanalas.
„Tokį sustabdymą Baltarusiją vykdo pagal tarptautinę teisę. Susitarime numatyta, kad kiekviena šalis turi teisę dalinai ar visiškai laikinai sustabdyti jo galiojimą, prieš tai oficialiai pranešusi kitai šaliai“, – pabrėžiama pranešime.
Tūkstančiai migrantų – daugiausia iš Vidurio Rytų – pastaraisiais mėnesiais nelegaliai kirto arba bandė kirsti trijų su Baltarusija besiribojančių Europos Sąjungos valstybių narių – Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos – sienas. ES laiko tai Minsko hibridine agresija.
A.Lukašenka, sulaukęs aštrios tarptautinės reakcijos į Minsko įvykdytą „Ryanair“ lėktuvo nutupdymą, gegužę pareiškė, kad Vakarų valstybės dabar pačios turės kovoti su narkotikų gabenimu ir nelegalia migracija iš jo šalies.
„Anksčiau stabdėme narkotikus ir migrantus – dabar patys juos valgysite ir gaudysite“, – teigė A.Lukašenka.
