27 ES valstybių užsienio reikalų ministrai dalyvaus skubiai organizuotoje vaizdo konferencijoje, kurią rengia Bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.
Vaizdo konferencija numatyta 15 val. Grinvičo (18 val. Lietuvos) laiku.
Užsienio reikalų taryba neketino susitikti iki rugpjūčio 27 dieną Berlyne numatytų derybų, tačiau abi krizės verčia imtis skubių veiksmų, todėl kai kuriems ministrams teko atostogų metų grįžti į darbą.
ES paskelbė, kad padėtis Baltarusijoje, kur prezidentas Aliaksandras Lukašenka ėmėsi represijų prieš taikius protestuotojus po jo ginčijamo perrinkimo šeštai kadencijai, kelia „rimtą susirūpinimą“.
Tačiau tokia formuluotė netenkino daugelio Bendrijos narių, ypač Baltarusijos kaimynių Lenkijos ir Lietuvos, į kurią pasitraukė opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja.
Lenkija, Latvija ir Lietuva sako esančios pasirengusios tarpininkauti sprendžiant po rinkimų Baltarusijoje kilusią krizę. Briuselis pareiškė, kad šie rinkimai „nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi“.
Tačiau ministrai taip pat aptars tikslines sankcijas. Šiuo metu jau galioja draudimas parduoti Baltarusijai ginklų ir įrangos, kurie galėtų būti panaudoti represijoms.
Maskva pažėrė kritikos ES reakcijai į krizę Baltarusijoje.
„Stebimi aiškūs išorinio kišimosi bandymai, kuriais siekiama sukelti visuomenės susiskaldymą ir destabilizuoti situaciją“, – sakė Rusijos URM atstovė Marija Zacharova.
Tačiau Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladzimiras Makėjus per pokalbį telefonu su kolega iš Šveicarijos Ignazio Cassisu pareiškė, kad Minskas pasirengęs „konstruktyviam ir objektyviam dialogui su užsienio partneriais visais klausimais, susijusiais su įvykiais Baltarusijoje“.
Svarbus penktadienio derybų darbotvarkės klausimas neabejotinai bus ir pastaruoju metu labai išaugusi įtampa Viduržemio jūros rytuose, kur Prancūzija pasiuntė karo laivų ir naikintuvų paremti Graikijos ir Kipro.
Seni nesutarimai tarp Turkijos ir ES narės Graikijos smarkiai paaštrėjo, kai Ankara pirmadienį atnaujino energijos išteklių telkinių žvalgymą vandenyse, kuriuos Atėnai laiko savais.
Ankara pasiuntė tyrimų laivą „Oruc Reis“ į vandenis prie Megistės (Kastelorizo) salos, kur Turkija ginčija Graikijos jūrines teises. Reaguodami Atėnai į tą rajoną pasiuntė savo laivų stebėti turkų vykdomų darbų.
Briuselis norėtų, kad penktadienio derybose būtų pademonstruota vieninga pozicija šiuo klausimu, tačiau valstybės narės bus linkusios elgtis atsargiai sprendžiant reikalus su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu.
„Didinti adrenaliną“
„Aiškiai judame link sankcijų A.Lukašenkos režimui, tačiau dėl Turkijos viskas bus sudėtingiau“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas Europos diplomatas.
„Dėl Turkijos mums teks pereiti adrenalino didinimo fazę siekiant sugrąžinti R.T.Erdoganą prie derybų stalo“, – kalbėjo jis.
Ketvirtadienį Turkijos prezidentas kalbėjosi su Vokietijos kanclere Angela Merkel bei Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu ir piktai užsipuolė Prancūzijos vadovą Emmanuelį Macroną, apkaltinęs jį „keliant scenas“.
Vienas Europos pareigūnas AFP sakė, kad A. Merkel liepą įspėjo R.T.Erdoganą, kad Turkija sulauks ES sankcijų, jei vykdys angliavandenilių telkinių paieškas Kipro vandenyse ar prie Megistės (Kastelorizo) salos.
Ketvirtadienį Ch.Michelis akcentavo ES solidarumą su Graikija bei Kipru ir paragino R.T.Erdoganą „deeskaluoti įtampą ir vengti provokacijų“.
J.Borrelliui pavesta parengti ekonomines priemones, kurių gali būti imtasi Turkijos atžvilgiu. Jos turėtų būti baigtos rengti iki vėliau šį mėnesį Berlyne numatytų ministrų tiesioginių derybų.
Penktadienį rengiamoje vaizdo konferencijoje jokių konkrečių sprendimų tikriausiai nebus priimta, tačiau diplomatai prognozuoja, kad ministrai sudarys darbo grupes, kad būtų paspartintas pasirengimas konkretiems veiksmams.
Jei valstybės narės vieningai palaikys sankcijas, jos galėtų būti patvirtintos rugsėjo 24–25 dienomis vyksiančiame ES viršūnių susitikime.
Tame susitikime dominuos užsienio politika. Be kita ko, bus sprendžiama, kaip reaguoti į Honkongui Kinijos primestą naują nacionalinio saugumo įstatymą.
