Trečiadienį vykusiame Europos Vadovų Tarybos susirinkime JK premjerė Theresa May kreipėsi į 28 Bendrijos šalių vadovus siekdama jų paramos atsakant į nusikalstamus Rusijos veiksmus.
Th.May: „Akivaizdu, kad Rusija negerbia valstybių sienų. Incidentas Solsberyje išties buvo Rusijos agresijos prieš Europą ir savo artimas kaimynes modelio dalis.“
„Akivaizdu, kad Rusija negerbia valstybių sienų. Incidentas Solsberyje išties buvo Rusijos agresijos prieš Europą ir savo artimas kaimynes modelio dalis“, – tikino Th.May.
Tą pačią dieną buvo pranešta, kad dešimt ES narių, įskaitant Prancūziją, Lenkiją ir Baltijos valstybes, ketina išsiųsti rusų diplomatus.
„Aš manau, kad žvalgybinio tinklo išardymas visose Europos šalyse, rusų žvalgybos tinklo ardymas yra bendra užduotis“, – ES viršūnių susitikime sakė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius 15min teigė, kad tai – pirmas tokio lygio bendras ES šalių atsakas Rusijai, itin svarbus ir po susitikimo paskelbtas Vadovų Tarybos deklaracijos tekstas.
„Labai svarbu, kad deklaracijoje ši ataka vertinama kaip ataka prieš ES, o ne tik Jungtinę Karalystę, nes tuomet kalbama apie bendrą atsaką.
Sprendžiant iš teksto panašu, kad ruošiama dirva naujoms sankcijoms. Be to, yra kuriamos vadinamosios norinčiųjų koalicijos – yra norinčių žengti dar toliau, tarp jų, mano džiaugsmui, ir Lietuva“, – teigė M.Laurinavičius.
Tiesa, Nyderlandų premjeras Markas Rutte sakė, kad viršūnių susitikime apie sankcijas Maskvai kol kas nekalbėta.
„Diplomatinio protesto ženklas“
M.Rutte taip pat pranešė, kad ES ambasadorius „atšaukiamas į Briuselį konsultacijoms“.
Šias pareigas 2013-2017 metais ėjęs lietuvių diplomatas Vygaudas Ušackas tikina, kad ambasadoriaus atšaukimas – diplomatinio protesto ženklas.
V.Ušackas: „Šio žingsnio imamasi išskirtinėmis aplinkybėmis. Tai yra ženklas, kad ES valstybės, nepaisant Brexit derybų, siunčia stiprų signalą Rusijos vadovams dėl nusikalstamų veiksmų ir būtinumo bendradarbiauti su JK tarnybomis.“
„Šio žingsnio imamasi išskirtinėmis aplinkybėmis. Tai yra ženklas, kad ES valstybės, nepaisant „Brexit“ derybų, siunčia stiprų signalą Rusijos vadovams dėl nusikalstamų veiksmų ir būtinumo bendradarbiauti su JK tarnybomis“, – teigė V.Ušackas ir pridūrė, kad Maskvai ir toliau atsisakant bendradarbiauti, JK ir ES pasilieka galimybę įvesti papildomas sankcijas.
Anot diplomato, galima tikėtis griežtesnių tiek Briuselio, tiek Londono žingsnių, mat 23 diplomatai iš Jungtinės Karalystės buvo išsiųsti vien todėl, kad Rusija atsisakė bendradarbiauti su britų tyrėjais.
Pastarieji iškėlė dvi versijas: arba buvusio dvigubo agento apnuodijimą užsakė Maskva, arba Rusija prarado itin pavojingos nervus paralyžiuojančios medžiagos „Novičiok“ kontrolę.
„Apskritai santykiuose su Rusija Europos Sąjungai svarbu išlaikyti vieningą poziciją. Tiek Ukrainos, tiek Jungtinėje Karalystėje įvykdytų nusikalstamų veiksmų atžvilgiu“, – sakė V.Ušackas.
Diplomatai nebūtinai bus išsiųsti
Vis dėlto kol kas abejotina, kad rusų diplomatų išsiuntimui susivienys visos Bendrijos narės.
Pavyzdžiui, Graikijos premjeras Alexis Tsipras viršūnių susitikime pasitelkė atsargią retoriką. Ragindamas panaudoti „visus diplomatinius įrankius“ ir „išreikšti solidarumą Britanijai“, jis siūlė pirmiausia „ištirti incidentą“.
Anot M.Laurinavičiaus, šiuo metu „visiškai neįmanoma“, kad prie diplomatų išsiuntimo prisijungtų tokios šiltus santykius su Maskva palaikančios šalys kaip Graikija, Italija ar Kipras.
„Vis dėlto vakar skambėjusi deklaracija reiškia labai daug – kad egzistuoja bendras sutarimas. Jei tokia deklaracija pasirodė, vadinasi, kad ir patirdamos spaudimą, tos šalys buvo priverstos paklusti bendrai nuomonei, jog tai – ataka prieš ES, ir kad reikia imtis bendrų veiksmų“, – tikino M.Laurinavičius.
M.Laurinavičius: „Vis dėlto vakar skambėjusi deklaracija reiškia labai daug – kad egzistuoja bendras sutarimas. Jei tokia deklaracija pasirodė, vadinasi, kad ir patirdamos spaudimą, tos šalys buvo priverstos paklusti bendrai nuomonei, jog tai – ataka prieš ES, ir kad reikia imtis bendrų veiksmų.“
„Tai yra „žingsnis po žingsnio“ taktika. Jei kažkurios šalys imasi tokių veiksmų, net jei jos yra mažuma, tai bus signalas kitoms šalims, vėliau prisijungs ir jos. Taip daroma politika“, – pridūrė analitikas.
Tuo tarpu V.Ušackas mano, kad kliūtimi išsiųsti diplomatus gali tapti ne tik draugiški santykiai su Maskva.
„Norint paskelbti užsienio diplomatą persona non grata, reikia turėti faktinės medžiagos, įrodančios neteisėtą to diplomato veiklą ar informacijos rinkimą neteisėtu būdu.
Gali būti, kad net ir tos valstybės, kurios emocionaliai labai draugiškos ir artimos Britanijai, reikiamu metu gali neturėti pakankamos medžiagos įrodyti, kad kitos šalies diplomatai užsiima neteisėta veikla.
Žinoma, gali būti ir politinių motyvų – kad gerai su Maskva sutariančios šalys nenorės paaštrinti dvišalių santykių“, – 15min sakė V.Ušackas.
Nustebinę J.-C.Junckerio sveikinimai
Solidarumą demonstruojančias Bendrijos nares nustebino Europos Komisijos (EK) prezidento Jeano-Claude'o Junckerio akibrokštas – vienas aukščiausio lygio ES pareigūnų šiltai pasveikino Vladimirą Putiną su pergale prezidento rinkimuose.
„Politinės šizofrenijos yra tiek Europos Sąjungoje, tiek už jos ribų. Juk ir prezidentas Trumpas padarė lygiai tą patį, nors patarėjai patarė jo (Putino – red.) nesveikinti. Tą padarė ir Estijos prezidentė. Jos pasveikinimo tekstas galbūt ne toks šiltas kaip Junckerio, bet labai panašus.
Vis yra dar naivumo manant, kad su šituo režimu reikia reikia apie kažką kalbėtis ir kažkaip megzti santykius. Tai įveikti nebus lengva ir ateityje“, – teigė M.Laurinavičius.
M.Laurinavičius: „Mes neturėtumėme tikėtis, kad tai įvyks labai greitai ir lengvai. Rusija savo ruožtu daro viską, kad ES vienybė tiek atsako prieš ją, tiek visais kitais klausimais, griūtų.“
Analitikas pridūrė, kad vis dėlto ES ima prabusti ir vienytis prieš Rusijos keliamą grėsmę. „Mes neturėtumėme tikėtis, kad tai įvyks labai greitai ir lengvai. Rusija savo ruožtu daro viską, kad ES vienybė tiek atsako prieš ją, tiek visais kitais klausimais, griūtų“, – teigė jis.
V.Ušackas taip pat apgailestavo dėl vieningos nuomonės trūkumo tiek tarp ES narių, tiek tarp Baltijos šalių.
„Tikiuosi, ES valstybės stengėsi, juk ir Lietuva galėjo rodyti iniciatyvą kartu su bendramintėmis dar iš anksto, prieš 3-4 mėnesius, formuoti bendrą ES poziciją.
Kai Tuskas sako viena, Junckeris – kita, kai Estijos prezidentė sveikina, o Lietuvos – ne, tai yra silpnumo ženklas“, – teigė diplomatas.
„Svarbu ne tai, gerai ar blogai, kad pasveikino, manau, jog prezidentės sprendimas buvo teisingas. Blogai, kad nėra vieningos nuomonės“, – 15min sakė V.Ušackas.
