Jei britai nubalsuos palikti ES, Londonas gali tikėtis kieto, net nuožmaus atsako.
Didžiosios ES šalys, kuriose pastaruoju metu daugėja euroskeptikų, nusiteikusios atgrasyti visuomenes nuo noro pasekti JK pavyzdžiu – irgi surengti referendumą dėl tolesnės narystės.
Kitaip tariant, Britanija bus priversta kentėti dėl savo pasirinkimo.
ES šuo metu spaudžia aibė kitų problemų – Graikijos skolų krizė, problemos dėl migracijos, terorizmo grėsmė. Tad didžiausios ir galingiausios Bendrijos narės „Brexit“ atveju norės aiškumo ir greičiausiai nesileis į sudėtingus debatus po referendumo.
Siektų išlaikyti vienybę
„Jeigu lieka, tai lieka. O jeigu išstoja, vadinasi, išstoja, – neseniai savaitraščiui „Der Spiegel“ pareiškė didelę įtaką ES turintis Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schäuble. – Viliuosi ir tikiu, kad britai nepasirinks „Brexit“. Britanijos pasitraukimas Europai būtų didelis praradimas“.
Vokietijos spaudai apie apokaliptines „Brexit“ pasekmes kalbėjo ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas.
„Kodėl tai taip pavojinga? Niekas negali numatyti ilgalaikių pasekmių. Bet aš, kaip istorikas, bijau, kad „Brexit“ taptų ne tik ES, bet ir visos Vakarų politinės civilizacijos pabaigos pradžia“, – tvirtino D.Tuskas, pridūręs, kad Londonas dėl naujų santykių su Bendrija derėtųsi mažiausiai 7 metus.
Galimam JK išstojimui Vokietija ir Prancūzija jau ruošiasi. Gali būti, kad bus paskelbta apie naują Europos saugumo iniciatyvą ir taip bent simboliškai parodyta, kad Bendrija išliks vieninga ir be britų.
Tiesa, Vokietija iš Europos Komisijos Briuselyje atskriejančius pasiūlymus paspartinti politinę ir fiskalinę ES integraciją jau atmetė. Berlyne puikiai suprantama, kad Europoje rinkėjai kažin ar nori „daugiau Europos“.
Be to, nė viena vyriausybė nenori pokyčių ES sutartyje – juos reiktų tvirtinti referendumais, o po Senąjį žemyną kaip tik vilnija euroskeptiškumo banga.
Pirmiausia – žmonės, tada – prekyba
Kai kurie britų politikai dabar kalba, kad atsisveikinusi su ES JK galės išsiderėti palankesnes prekybos sutartis.
Tačiau ES lyderiai tokias šnekas iškart atmeta – nenorima daryti nuolaidų šaliai, kuri ir taip gali nusisukti nuo Bendrijos. Siekiama, kad britų pavyzdys atbaidytų kitas bloko nares nuo bandymų susitarti dėl geresnių narystės salygų.
Kai kurie britų politikai dabar kalba, kad atsisveikinusi su ES JK galės išsiderėti palankesnes prekybos sutartis.
Briuselyje, Berlyne ir Paryžiuje jau brėžiama dviejų etapų JK atsisveikinimo su ES vizija. Ją būtų pradėta įgyvendinti, vos vyriausybė Londone aktyvuotų 50-ąjį ES sutarties straipsnį, kuris numato dvejų metų derybas dėl skyrybų su Bendrija.
Bloko istorijoje to dar nėra buvę, tad ES, kaip tikimasi, apie būsimus susitarimus dėl prekybos su JK kalbėtųsi tik tada, kai visos 28 šalys sutartų dėl britų „atkabinimo“ iš Bendrijos traukinio tvarkos.
Aišku, procesas užtruktų: reiktų išnarplioti sudėtingas teisines ir finansines dilemas, susitarti dėl britų, gyvenančių kitur ES, ir ES piliečių, gyvenančių JK, statuso, pensijų, sveikatos apsaugos.
Tačiau eurokratams svarbu su britais dėl prekybos ir finansų derėtis jiems jau galutinai pasitraukus iš ES. Briuselis nenori, kad kitų ES šalių piliečiai, gyvenantys Britanijoje, taptų derybiniu įrankiu.
Paryžius pasiruošęs skyryboms
Bet net ir sėkmingų derybų atveju Briuselis JK greičiausiai pasiūlytų vieną iš trijų egzistuojančių santykių modelių – norvegiškąjį, kanadietiškąjį ir nustatytą narystės Pasaulio prekybos organizacijoje sąlygose. Kažko naujo Londonui niekas nesiūlytų.
O britų pasiūlymai palikti juos Europos ekonominėje erdvėje tikrai būtų atmesti Prancūzijoje Belgijoje ir greičiausiai Vokietijoje, jei Londonas neleis europiečiams laisvai gyventi ir dirbti JK.
Pasitraukimo iš ES šalininkai savo kampanijos ašimi pavertė teiginius, esą JK vargina nekontroliuojama imigracija.
Žinoma, tokiems mainams ir taip griežtai prieštarauja britų pasitraukimo iš ES šalininkai, kurie savo kampanijos ašimi pavertė teiginius, esą JK vargina nekontroliuojama imigracija.
„Nėra jokio apetito rytą po referendumo būti mandagiems, – teigė Strateginių tyrimų fondo Prancūzijoje direktorius Camille'is Grandas. – Kad ir ką sakytų britai, jie turės sumokėti už pasitraukimą iš ES – net jei tik todėl, kad jų pavyzdžiu nepasektų daugiau šalių“.
„Prancūzijos pozicija tokia pat kaip W.Schäuble – jei pasitraukiate, tai pasitraukiate ir netenkate bendrosios rinkos privalumų. Narystės „iš valgiaraščio“ nebus.
Vokiečiai ir olandai galbūt būtų lankstesni, tačiau Paryžiuje į „Brexit“ žiūrima kaip į skyrybas. Turime būti kieti su britais, kad Čekija ar kuri nors kita šalis irgi nepradėtų individualių derybų“, – pridūrė C.Grandas.
Britų balsas – atsvara Vokietijai
Kita vertus, ne finansinių pasekmių, kurios ir taip tikėtinos, o politinės suirutės bene labiausiai bijomasi Europoje.
„Populistai visoje Europoje „Brexit“ sveikintų kaip demokratijos triumfą, kaip žmonių pergalę prieš elitą. O rinkos gali sureaguoti maždaug taip: „Iš sienos išimta pirmoji plyta, o dabar pažiūrėkime, kuri plyta bus antroji“, – teigė Briuselyje veikiančio nepriklausomo tyrimų centro „Bruegel“ vadovas Guntramas Wolffas.
Jo manymu, antrąja plyta gali tapti ekonominių problemų kamuojama Italija: „O tai jau sukeltų domino efektą, nes kartu su svaro verte žemyn nusiristų ir euro vertė“.
C.Grandas taip pat įžvelgia, kad britams pasitraukus iš ES sustiprėtų ne tik tokie radikalai kaip Marine Le Pen vadovaujamas Nacionalinis frontas Prancūzijoje, bet ir Vokietija – o Bendrijoje siekiama išlaikyti tam tikrą balansą.
„Be Britanijos balso Vokietijos problema paaštrėja. Romoje, Paryžiuje ir Varšuvoje bijoma, kad Vokietija gali tapti pernelyg galinga. Savo ruožtu vokiečiai baiminasi, kad ES gali susiformuoti antivokiška koalicija“, – svarstė C.Grandas.
Buvęs Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis sutinka: „Europos Sąjunga kur kas geresnė, kai joje yra Britanija. Europai reikia liberalios politikos ir liberalios ekonomikos“.
