„Vakar Berlyne mes susitarėme padidinti perpus ES šalių indėlį“, – sakė Europos Komisijos vadovas pirmadienį spaudos konferencijoje Taline.
„Mes norime, kad ES būtų stipri sąjunga. Stipri Europos Sąjunga atitinka visos Europos interesus“, – pabrėžė jis.
EK pirmininko nuomone, kilus dabartinei ekonomikos krizei, Baltijos šalims reikėtų ypač daug dėmesio skirti tam, kaip valstybės laikosi biudžeto drausmės, užtikrina makroekonomikos stabilumą, didina gaminamos produkcijos konkurencingumą. „Visa tai sudaro prielaidas prisijungti prie euro zonos“, – pabrėžė jis.
J.M.Barroso pažymėjo, jog nenorėtų dabar kalbėti apie galimybę išleisti Europos obligacijų, kurios būtų apyvartoje euro zonoje. „Aišku, kad vienos bendros nuomonės šiuo klausimu nėra. Kai kurios valstybės iš principo nepritaria šiam siūlymui, ir todėl aš nenorėčiau spekuliuoti tema, kokie galėtų būti šio svarstymo rezultatai“, – sakė jis.
J.M.Barroso taip pat pranešė, kad Europos Komisija pritarė planui sujungti Baltijos jūros šalių energetikos sistemas. „Tikimės, jog ir kitos ES šalys parems šios programos biudžeto dalį. Energetikos saugumo požiūriu svarbu saugotis, kad neatsirastų energetikos anklavų“, – mano jis.
Estijos ministras pirmininkas Andrus Ansipas pareiškė, kad Estija pritaria ekonominiam Europos Komisijos tobulinimui ir prisidės savo indėliu.
Pasak jo, Estija tikisi patenkinti Mastrichto sutarties infliacijos kriterijų šių metų pabaigoje ar kitų pradžioje, ir jeigu pavyks įvykdyti ir biudžetą, šalis į euro zoną galėtų įstoti 2011-ųjų sausio 1-ąją.
Jeigu EK skirs 100 milijonų eurų antrajam elektros kabeliui „Estlink-2“ nutiesti į Estiją iš Suomijos, tai būtų „didžiulė pagalba stiprinant energetinį Baltijos šalių saugumą“, nurodė A.Ansipas.
„Mes norime, kad ES būtų stipri sąjunga. Stipri Europos Sąjunga atitinka visos Europos interesus“, – pabrėžė jis.
A.Ansipas, padėkojęs J.M.Barroso už puikų vadovavimą Europos Komisijai, dar pareiškė, kad Estija rems jo kandidatūrą antrai kadencijai EK pirmininko poste.
