ES šalys žada sparčiau spręsti migrantų krizę

Pirmadienį surengtas nepaprastasis susitikimas įvyko prieš trečiadienį Maltoje organizuojamą specialų ES ir Afrikos šalių viršūnių susitikimą, kuriame bus tariamasi, kaip sumažinti migrantų srautą per Libiją. Per tą šalį į bendriją atvykstančių migrantų srautas nusileidžia tik plūstančiam per Turkiją ir Balkanų valstybes.

Europos Komisija kritikavo ES šalis, kad jos per ilgai delsia įgyvendinti savo pažadus sustiprinti Bendrijos išorinių sienų kontrolę, įkurti migrantų priėmimo centrus ir perkelti dalį atvykėlių iš per didelį spaudimą patiriančios Italijos ir Graikijos.

Tačiau 28 šalių bloko vidaus reikalų ministrai pažadėjo sparčiau veikti šiuose frontuose, taip pat paspartinti migrantų centrų steigimą palei maršrutą Vakarų Balkanuose pakeliui iš Graikijos, kur dauguma atvykėlių patenka po pavojingos kelionės jūra iš Turkijos.

„Europos Sąjunga turi daryti viską, kad išvengtų humanitarinės katastrofos, artėjant žiemai“, – per spaudos konferenciją sakė Liuksemburgo imigracijos ministras Jeanas Asselbornas.

„Turime stengtis gelbėti žmones jūroje ... ir negalime leisti žmonėms mirti iš šalčio Balkanuose“, – pridūrė J.Asselbornas, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja ES.

Europos Komisija gegužę pasiūlė įvairialypį planą, kaip turėtų būti sprendžiama didžiausia migrantų krizė Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo, kai beveik 800 migrantų nuskendo Viduržemio jūroje pakeliui į Italiją iš Libijos.

Krizė dar labiau pablogėjo vasarą, kai šimtai tūkstančių žmonių, siekiančių išvengti karų, persekiojimo ir skurdo, atvyko į Graikiją ir Balkanus per Turkiją. Dauguma tų atvykėlių yra Sirijos, Irako ir Afganistano piliečiai.

Jau daugiau negu 3 tūkst. žmonių žuvo Viduržemio jūroje pakeliui į Europą, bet beveik 800 tūkst. migrantų pasiekė Senąjį žemyną šiais metais, o Graikijos pakrančių sargyba pirmadienį pranešė suradusi dar per 300 žmonių, paslėptų vienoje jachtoje, kuri užplaukė ant seklumos netoli Lesbo salos.

Tačiau ES šalys jau kelis mėnesius ginčijasi dėl bendro sprendinio, ypač dėl planų perkelti iš viso 160 tūkst. prieglobsčio prašytojų iš didžiausią spaudimą patiriančių šalių į kitas bloko nares.

ES galiausiai patvirtino perkėlimo schemas praeitą mėnesį, nors tam griežtai priešinosi Vengrija ir kitos rytinės bloko šalys, kurių visuomenėse labai sustiprėjo priešiškumas imigrantams.

Tačiau nuo to laiko tik 147 prieglobsčio prašytojai buvo perkelti iš Italijos ir Graikijos į kitas šalis, tokias kaip Švedija ir Liuksemburgas, sakė J.Asselbornas.

Europos Komisija kritikavo ES šalis, kad jos per ilgai delsia įgyvendinti savo pažadus

Ministrai susitarė, kad „visos dalyvaujančios šalys paspartins perkėlimo procesą“, sakoma susitikimo išvadose.

Pagal ankstesnius ES susitarimus keli atvykėlių priėmimo centrai – „karštieji taškai“ – turėtų būti įkurti ir pradėti veikti iki lapkričio pabaigos.

Tačiau tie centrai nesugebės susitvarkyti su didžiuliu atvykėlių srautu, kai kada į Graikiją per vieną dieną atvyksta apie 10 tūkst. žmonių, pripažino J.Asselbornas.

Dėl to ministrai susitarė „nagrinėti registravimo centrų koncepciją“, pagal kurią, anot J.Asselborno, tokios įstaigos galėtų būti įkurtos Balkanų šalyse – tiek ES narėse, tiek nepriklausančiose Bendrijai. Tuose centruose prieglobsčio prašytojai galėtų būti atskiriami nuo ekonominių migrantų.

Vis dėlto Liuksemburgo ministras pripažino, kad nėra „magiško recepto“, kuris leistų sumažinti atvykėlių srautus ir užbaigti chaosą, kuris padidino įtampą Balkanuose.

Palaikymas migrantų priėmimo idėjai pastebimai susilpnėjo Vokietijoje ir Švedijoje – iki šiol svetingiausiose Europos šalyse, kai atvykėlių smarkiai padaugėjo.

Per daugiau negu 50 ES ir Afrikos lyderių susitikimą Maltoje trečiadienį ir ketvirtadienį Europa tikriausiai ragins Afriką priimti grąžinamus ekonominius migrantus.

Europa mainais pažadės skirti iki 3,6 mlrd. eurų plėtros fondams, turtingosioms ES šalims dar labiau didinant pagalbą Afrikai, krečiamai karų ir skurdo, kurie laikomi vienomis iš svarbiausių migrantų antplūdžio priežasčių.