Skelbimai, skirti politinei partijai ar kandidatui reklamuoti, turės būti atitinkamai pažymėti. Be to, bus privaloma atskleisti, kas sumokėjo už agitacijos kampaniją.
Ši nuostata nebus taikoma politikams, skelbiantiems informaciją savo asmeninėse socialinės žiniasklaidos paskyrose – Briuselis tenori skaidrinti organizuotas kampanijas, skirtas rinkimams paveikti.
Kiekviename skelbime turės būti nurodyta užsakovo tapatybė, agitacijos laikotarpis, už viešinimą sumokėta suma, taip pat informacija apie rinkimus, kurių baigtį ketinama paveikti.
Pastaraisiais metais kelios Europos vyriausybės ir rinkimų priežiūros institucijos skambina pavojaus varpais dėl tikslinės internetinės reklamos ir slaptai finansuojamų dezinformacijos kampanijų pasitelkimo siekiant paveikti rinkėjų pažiūras.
2018 metais paaiškėjo, kad britų įmonė „Cambridge Analytica“ pasinaudojo dešimčių milijonų „Facebook“ vartotojų asmeninius duomenis vykdydama kampaniją, skirtą daryti poveikį JAV ir Jungtinės Karalystės rinkėjams.
Rusijos ir Kinijos agentai taip pat kaltinami slapta mėginant trikdyti politinius procesus demokratinėse Vakarų valstybėse. Maskva ir Pekinas tokius kaltinimus atmeta.
Naujosios ES politinės reklamos taisyklės, kurias dar svarstys valstybės narės ir Europos Parlamentas, turėtų įsigalioti iki 2023 metų pavasario – likus metams iki kitų EP rinkimų.
Atnaujintos nuostatos turėtų būti taikomos lygiagrečiai su 2018 metais įsigaliojusiu Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR), kuriuo reglamentuojamas platformų vartotojų duomenų naudojimas tikslinei reklamai, taip pat su ruošiamu plataus užmojo Skaitmeninių paslaugų įstatymu.
Kai kurie socialiniai tinklai, tokie kaip „Twitter“ ir „TikTok“, jau savanoriškai uždraudė politinę reklamą.
