ES sieks „daugiau atsakomybės“ už savo saugumą

Bendrija jau ne vieną dešimtmetį karštai diskutuoja, kokį vaidmenį Briuselis turėtų atlikti gynybos srityje, o atskiros valstybės dažnai nėra linkusios pritarti karinių pajėgumų integravimo žingsniams.

„Norime elgtis strategiškiau, ginti savo interesus ir propaguoti savo vertybes“, – po virtualaus viršūnių susitikimo socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.

„Turime tobulinti savo gebėjimą veikti savarankiškai ir stiprinti bendradarbiavimą su mūsų partneriais“, – pridūrė jis.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas prisijungė prie aukščiausiojo lygio susitikimo, siekdamas aptarti bendradarbiavimo perspektyvas, kilus susirūpinimui, kad ES ambicijos gali pakirsti Aljansą tuo metu, kai naujasis JAV vadovas Joe Bidenas siekia jį sustiprinti.

„Turime panašius gyventojus, tą pačią narystę, tą pačią kaimynystę ir tuos pačius iššūkius“, – prieš susitikimą pareiškė J.Stoltenbergas.

„Visiškai akivaizdu, kad turime dirbti kartu“, – pridūrė jis.

Prancūzija puoselėja „strateginės autonomijos“ siekį, teigdama, kad koronaviruso pandemija, atsigaunanti Rusija ir buvusio JAV lyderio Donaldo Trumpo grasinimai nutraukti bendradarbiavimą reiškia, kad Europa turi būti pajėgi veikti savarankiškai.

„Pasaulyje išaugus nestabilumui, ES turi prisiimti daugiau atsakomybės už savo saugumą“, – nurodoma lyderių oficialiame komunikate.

„Stipresnė ES“

27 nares vienijanti Bendrija teigė norinti sustiprinti partnerystę su NATO ir glaudžiai bendradarbiauti su naująja JAV administracija, vadovaujama J.Bideno.

„Šiam pasauliniam bendradarbiavimui naudinga saugumo ir gynybos srityje stipresnė ES“, – sakoma pareiškime.

Lyderiai sutelkė dėmesį į Europos siekį geriau apsisaugoti nuo kibernetinių atakų ir paprašė Briuselio parengti strateginių technologijų plėtros skatinimo gaires.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas teigė, kad Europai reikia „numatyti naujas grėsmės formas: kibernetinę, jūrų, kosminę ir oro“.

Pastaraisiais metais ES ambicijos dėl bendros gynybos įgavo pagreitį, ir visos ES narės, išskyrus dvi, 2017 metais pasirašė svarbų Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (Permanent Structured Cooperation, PESCO) paktą.

Jungtinei Karalystei pasitraukus iš ES, blokas prarado šiek tiek karinio ir diplomatinio svorio, tačiau „Brexitas“ taip pat lėmė, kad Briuselio diskusijose nebeliko nuožmaus oponento visoms iniciatyvoms, galinčioms atvesti prie Europos kariuomenės įkūrimo.

ES yra sukūrusi milijardų eurų vertės fondą, skirtą bendrai finansuoti gynybos pramonės projektus, ir 5 mlrd. eurų Europos taikos priemonę (EPF) karinės įrangos ir pagalbos šalims partnerėms teikimui.

Tačiau lieka svarbių klausimų dėl to, kaip šie projektai bus įgyvendinami, ir dėl ES pastangų ateities.

Bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis bando apibrėžti „strateginį kompasą“, kad visos šalys pasiektų vieningesnę viziją.

„Turime rasti bendrą supratimą apie iššūkius ir grėsmes Europos Sąjungai,.. kad galėtume pasiūlyti būdų, kaip juos visiems kartu spręsti“, – sakė jis.