Pasak Josepo Borrellio, ES panaudos „visus mūsų turimus diplomatinius pajėgumus“, siekdama įtikinti naująją Izraelio vyriausybę nežengti žingsnio, kuriam pritarta pagal JAV prezidento Donaldo Trumpo Artimųjų Rytų taikos planą.
ES šalys labai nerimauja dėl galimos aneksijos, jų teigimų, pažeidžiančios tarptautinę teisę ir galinčią pakenkti taikos galimybėms. Vis dėlto Bendrijos narės nesutaria, kokių veiksmų imtis prieš Izraelį.
„Visi sutiko, kad turime dėti daugiau pastangų ir labiau stengtis pasiekti visas suinteresuotas šalis Artimuosiuose Rytuose“, – po ES užsienio reikalų ministrų derybų sakė J.Borrellis.
„Esame pasirengę tai padaryti ir tai padarysime artimiausiomis dienomis, naudodamiesi visais savo diplomatiniais pajėgumais, kad būtų užkirstas kelias bet kokiems vienašaliams veiksmams," – pridūrė jis.
Pasak ES diplomatijos vadovo, be kita ko, bus kalbamasi su Vašingtonu ir arabų šalimis bei su Izraeliu ir palestiniečiais.
Sekmadienį bus prisaikdinta ilgai laukta Izraelio vienybės vyriausybė, suformuota premjerui Benjaminui Netanyahu ir jo buvusiam varžovui Benny Gantzui pasiekus susitarimą pasidalyti valdžia.
Kai kurios ES šalys spaudžia Bendriją laikytis griežtos linijos prieš Izraelį. Ilgametis Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas yra paraginęs pripažinti Palestinos valstybę.
Tačiau kitos narės siekia, kad būtų veikiama atsargiau ir kad būtų palaikomas dialogas su Izraeliu, laikomu svarbiu ES partneriu Artimuosiuose Rytuose.
„Palaikome dialogą su atsakingomis šalimis, taip pat su Izraeliu“, – pabrėžė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas.
„Visuomet aiškiai sakėme, kad ... esame įsipareigoję derybų keliu siekti dviejų valstybių sprendinio ir kad manome, jog aneksijos nesuderinamos su tarptautine teise“, – sakė jis.
