„Labai visus raginu užtikrinti, kad tai būtų taikus procesas“, – žurnalistams Bagdade sakė V. von Cramon.
Ji pridūrė, kad „smurtui ir bauginimui nėra vietos rinkimuose“.
Surengti pirmalaikius rinkimus buvo vienas iš vyriausybės pažadų, 2019 metų pabaigoje kilus masinėms demonstracijoms prieš korupciją, užsienio kišimąsi, prastas viešąsias paslaugas ir pagrindinių partijų gniaužtus.
Per pastaruosius dvejus metus dešimtys demonstrantų buvo pagrobti, nužudyti arba į jų gyvybę buvo kėsinamasi per atakas.
Nors niekas neprisiėmė atsakomybės už tą smurtą, aktyvistai kaltina šiitų kovotojus – augančią jėgą, dažnai finansuojamą Irano.
Artėjant rinkimams „bet koks smurtas tik trukdys ir galiausiai užkirs kelią rinkėjams atiduoti savo balsus“, kalbėjo V. von Cramon, Europos Parlamento narė ir Vokietijos Žaliųjų partijos atstovė.
Pareigūnai privalo „užtikrinti, kad visi kandidatai, ir, ypač, kandidatės, politiniai aktyvistai, žurnalistai, žmogaus teisių gynėjai ir elektoratas galėtų pilnai naudotis savo demokratinėmis teisėmis ir laisvėmis“, pridūrė ji.
Vis dėlto pastaraisiais mėnesiais Irake vis garsiau raginama boikotuoti balsavimą; tokios nuomonės laikosi daug jaunų irakiečių, kurie kaltina partijas bauginimu, balsų pirkimu ir kronizmu.
Beveik 25 mln. žmonių turės teisę atiduoti savo balsą spalio 10-ąją, kai bus renkami 329 parlamentarai.
Tarptautinė žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) pareiškė, kad esama „rimtų kliūčių“ balsuoti šimtams tūkstančių neįgalių irakiečių dėl „diskriminacinių teisės aktų ir neprieinamų balsavimo vietų“.
Dauguma rinkimų apylinkių įsikūrusios mokyklų pastatuose, prastai pritaikytuose neįgaliesiems, pabrėžė HRW.
