Šiomis priemonėmis reaguojama į augantį europiečių susirūpinimą dėl didėjančios nelegalios imigracijos, keliose šalyse narėse tapusios itin opiu klausimu.
Ši problema yra „Europos iššūkis, reikalaujantis Europos atsako“, teigiama 16 valandų trukusio viršūnių susitikimo, kuriame buvo nagrinėjama ši ir kitos temos, baigiamajame dokumente.
Mažas nesėkmingai prieglobsčio prašiusių ir į kilmės šalis sugrąžintų asmenų skaičius yra vienas pagrindinių ES rūpimų klausimų.
-
ES grasina vizų apribojimais valstybėms, atsisakančioms priimti atgal migrantus
-
JK žada deportuoti užsienio nusikaltėlius pagal šiuolaikinės vergovės pataisą
-
Migracijos departamentas: daugiausia prašymų laikinai gyventi Lietuvoje pateikta Turkijoje
-
Lietuva su 7 ES valstybėmis paragino Briuselį sugriežtinti bloko sienas
-
G.Nausėda: ES lygmeniu būtina sutarti dėl teisinių priemonių kovai su nelegalia migracija
Blokas jau priėmė milijonus žmonių, bėgusių nuo konfliktų Ukrainoje, Sirijoje ir Afganistane, be to, prieglobsčio ES prašo žmonės iš saugesnių šalių, tokių kaip Bangladešas, Turkija ir Tunisas. Daugelis pastarųjų pripažįstami ekonominiais migrantais, neturinčiais teisės gauti prieglobstį.
U.von der Leyen sakė, kad „bandomaisiais projektais“, remiantis patruliavimu prie ES sienų, prieglobsčio teikėjų ir policijos bendradarbiavimo agentūrų darbu, bus siekiama įdiegti „greitas ir sąžiningas prieglobsčio procedūras“ prie bloko išorės sienų.
ES vadovai paragino Komisiją „nedelsiant sutelkti dideles ES lėšas“, kad išorės sienos būtų sustiprintos „apsaugos pajėgumais ir infrastruktūra, stebėjimo priemonėmis, įskaitant stebėjimą iš oro, ir įranga“, teigiama aukščiausiojo lygio susitikimo dokumente.
Sprendimas buvo priimtas po to, kai dalis bloko narių, visų pirma Austrija, primygtinai ragino EK sumokėti už sustiprintas tvoras, kuriomis siekiama sulaikyti nelegalius migrantus, bandančius kirsti sieną iš kaimyninių, ES nepriklausančių šalių, pavyzdžiui, Turkijos.
U.von der Leyen ne kartą yra sakiusi, kad ES lėšomis už tvoras nebus mokama.
Tačiau europiečių pareigūnai ir diplomatai pabrėžė, kad jei Briuselis padengtų išlaidas už kameras, sargybos bokštus ir kitą infrastruktūrą prie išorės sienų, šalys galėtų iš savo nacionalinių biudžetų sumokėti už tvoras.
Vadovų susitikime taip pat susitarta dėl principo, pagal kurį viena ES šalis gali pasinaudoti kitoje valstybėje narėje priimtu teismo sprendimu grąžinti neteisėtą migrantą į jo kilmės šalį.
Taip būtų bandoma užkirsti kelią atvejams, kai migrantai, negavę teisės į prieglobstį vienoje šalyje, vyksta jo prašyti į kitą.
ES vadovai taip pat susitarė „plačiau taikyti saugių šalių sąvokas“, o tai suteiks galimybes blokui sudaryti bendrą sąrašą, sakė U.von der Leyen.
