Šis žingsnis yra teigiamos postūmis Ukrainai, kuri pastaraisiais mėnesiais susiduria su ginkluotės trūkumais – nuo artilerijos iki oro gynybos sistemų, iš dalies dėl to, kad JAV Kongresas vis dar stabdo 60 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų) pagalbos paketą.
Europos Sąjungos Tarybai rotacijos principu pirmininkaujanti Belgija nurodė, kad ambasadoriai iš 27 bloko šalių iš esmės susitarė dėl plano remti ginklų tiekimą Kyjivui 2024 metais.
Tai pirmas kartas, kai ES sutiko finansuoti ginklų tiekimą kariaujančiai šaliai nuo tada, kai Maskva prieš dvejus metus pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Nuo 2022 metų ji skyrė 6,1 mlrd. eurų iš savo Europos taikos priemonės (European Peace Facility, EPF), daugiausia siekdama kompensuoti dalį valstybių narių Ukrainai siunčiamų ginklų išlaidų.
Siekis padidinti šį ES fondą papildomais penkiais milijardais eurų buvo atidėtas keliems mėnesiams, kilus Vokietijos ir Prancūzijos ginčams.
Berlynas primygtinai reikalavo, kad jo dvišalė parama Ukrainai būtų kompensuojama iš jo įnašo, o Paryžius pageidavo, kad išlaidos būtų padengiamos tik už Europoje pagamintus ginklus.
Pasak diplomatų, Vokietija, didžiausia fondo rėmėja, pasiekė kompromisą su Briuseliu dėl dalies savo dvišalės paramos fondui kompensavimo.
Jų teigimu, Prancūziją tenkina įsipareigojimas, kad valstybės pirmenybę teiks pirkimui iš Europos gynybos bendrovių, tačiau su sąlyga, kad jei tam tikros amunicijos sunku įsigyti ES, jos bus galima ieškoti už Bendrijos ribų.
Briuselis nurodė, kad nuo Maskvos plataus masto invazijos pradžios Ukrainos pajėgoms remti iš valstybių narių ir ES iždo iš viso skirta apie 28 mlrd. eurų.
