„Vyriausioji įgaliotinė (ES užsienio reikalams) ir užsienio reikalų ministrai gali aptarti Rusijos prezidento rinkimus. Šiuo kontekstu Jungtinė Karalystė turi informuoti apie Sergejaus ir Julijos Skripalių apnuodijimą nervus paralyžiuojančia medžiaga Solsberyje“, – sakoma dokumente.
„Nustebčiau, jei Jungtinė Karalystė pirmadienį neiškeltų šio klausimo. Dėl šio incidento – atakos -ponia Mogherini palaiko nuolatinį ryšį su (Britanijos užsienio reikalų sekretoriumi Borisu) Johnsonu. Pažiūrėsime, kokius įrodymų elementus mums pateiks Jungtinė Karalystė. Manome, kad šios nervus paralyžiuojančios medžiagos panaudojimas yra smerktinas aktas“, – žurnalistams Briuselyje sakė vienas nežinomu norėjęs likti aukšto rango ES pareigūnas.
Pasak jo, Britanija turi svarbių priežasčių „norėti nušviesti šią bylą ir pradėti kaltųjų baudžiamąjį persekiojimą“.
Britų diplomatijos vadovas bus atidžiai išklausytas, sakė tas pareigūnas. Tačiau, anot jo, „būtina uždrausti naudoti tokio tipo cheminius ginklus“; tai „privalo būti smerkiama bet kokioje situacijoje“, o šis „draudimas privalo būti absoliutus“.
Paklaustas, kaip Bendrija gali išreikšti anksčiau žadėtą paramą Britanijai dėl S.Skripalio apnuodijimo, ES pareigūnas pareiškė, kad Londonas kol kas nieko neprašė.
„Dar gana anksti (kelti šį klausimą). Šiuo metu (apie tai) visiškai nekalbama; kol kas nekalbama apie naujas sankcijas, susijusias su šiuo incidentu “, – teigė jis.
Ukrainos klausimas
Be to, ES Tarybos posėdyje bus aptartas ir Ukrainos klausimas. F.Mogherini turėtų padaryti pranešimą apie savo vizitą į Kijevą, kur ji kovo 11–12 dienomis susitiko su Ukrainos vadovais.
„Tai buvo jau trečias jos vizitas į Ukrainą. Aišku, kad per šią kelionę buvo aptariamos įvairios detalės dėl reformų: kas jau padaryta ir ką dar reikia padaryti. Žinoma, reikia ir toliau eiti reformų keliu, ypač – dėl kovos su korupcija. Šioje srityje daugiausiai kalbama apie teismo, nagrinėsiančio korupcijos bylas, įsteigimą“, – nurodė pareigūnas.
„Žinoma, (per vizitą) buvo aptartas konfliktas rytinėje Ukrainos dalyje, Donbase. Vyriausioji įgaliotinė (ES užsienio reikalams) dar kartą ES vardu patvirtino visišką paramą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui. Ji reikalavo, kad būtų visiškai įvykdyti Minsko susitarimai. Ji taip pat pabrėžė, kad ekonominės sankcijos Rusijai yra susijusios su Minsko susitarimų įgyvendinimu“, – sakė jis.
ES Tarybai pateiktuose dokumentuose sakoma, kad karinis konfliktas Rytų Ukrainoje pareikalavo daugiau kaip 10 tūkst. gyvybių, o 3,4 mln. žmonių reikalinga humanitarinė pagalba.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad F.Mogherini Kijeve lankėsi „prieš pat ketvirtąsias Krymo ir Sevastopolio aneksijos metines“. Ji „ir vėl patvirtino mūsų pozicijos svarbą, kad tokie įvykiai niekada negali pasikartoti“, sakė pareigūnas.
Jis paminėjo tuo metu ruoštą ES diplomatijos vadovės pareiškimą dėl Krymo, paskelbtą kovo 16-ąją. Dokumente buvo pakartota, kad Bendrija nepripažįsta šio Juodosios jūros pusiasalio prijungimo prie Rusijos.
Pirmadienį ES užsienio reikalų ministrai kalbės apie reformų Ukrainoje vykdymą bei Minsko taikos susitarimų įgyvendinimą, sakė žurnalistų kalbintas pareigūnas.
Padėtis Sirijoje
Posėdyje dalyvaus ir Jungtinių Tautų pasiuntinys Sirijai Staffanas de Mistura, kuris drauge su ES ministrais diskutuos apie padėtį Sirijoje.
„Svarbiausias šios diskusijos tikslas – tęsti ES paramą JT specialiojo pasiuntinio pastangoms iš naujo paleisti Ženevos procesą. Ministrai drauge su juo išnagrinės, ką gali padaryti ES, kad šis procesas būtų vaisingas. Be to, Taryba turės galimybę aptarti pasiruošimą Briuselio konferencijai dėl Sirijos, kuri vyks balandžio 24–25 dienomis. Ši konferencija turės ištisą virtinę tikslų. Žinoma, tai bus įsipareigojimų konferencija, ir ja bus siekiama, kad tarptautinė bendruomenė ir toliau kreiptų dėmesį į situaciją Sirijoje – visiškai katastrofišką kai kuriose šalies vietose, ypač Rytų Gutoje“, – nurodė ES pareigūnas.
„Priėmus JT Saugumo Tarybos rezoliuciją, kuri nuvylė bent jau dėl jos realizavimo, vyriausioji įgaliotinė išsiuntė laišką trims Astanos garantams – Rusijos, Turkijos ir Irano užsienio reikalų ministrams“, – sakė jis.
„Šiame laiške ji pranešė, jog ES tikisi, kad Astanos susitarimų garantai suvaidins pirmaplanį vaidmenį, kad garantuotų sėkmingą JT Saugumo Tarybos 2401-os rezoliucijos įgyvendinimą“, – teigė šaltinis, pridūręs, kad „oficialaus atsakymo iš šių trijų asmenų dar negauta“.
Irano branduolinis susitarimas
ES Tarybos posėdyje taip pat bus aptartas Irano klausimas. Bus kalbama apie susitarimą su Iranu dėl jo branduolinės programos – Bendrojo išsamių veiksmų plano (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA) – įgyvendinimą. Be to, bus aptartos kovo 16-ąją Vienoje vykusio JCPOA Bendrosios komisijos susitikimo išvados.
ES atstovas: „Šios diskusijos idėja – įvertinti, kur esame įgyvendinant šį susitarimą. Ministrai aptars jo realizavimą, išnagrinės Tarptautinės atominės energijos agentūros ataskaitą: ar visi susitarimo punktai taikomi taip, kaip turi būti taikomi.“
„Šios diskusijos idėja – įvertinti, kur esame įgyvendinant šį susitarimą. Ministrai aptars jo realizavimą, išnagrinės Tarptautinės atominės energijos agentūros ataskaitą: ar visi susitarimo punktai taikomi taip, kaip turi būti taikomi“, – teigė ES atstovas.
Paklaustas, ar, atsižvelgus į JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtą ultimatumą, kad Vašingtonas gali pasitraukti iš JCPOA, likusioms Irano susitarimo šalims – ES, Rusijai ir Kinijai – nevertėtų apsvarstyti ar net pradėti kurti atsarginį planą dėl branduolinio susitarimo išsaugojimo, pareigūnas sakė, kad „tai (daryti) dar ankstoka“. Pasak jo, pirmadienį bus tiesiog įvertinta, kaip įgyvendinamas tas susitarimas.
ES Taryba nurodė, kad pirmadienį per neoficialius pietus vyks konsultacija su Pietų Korėjos užsienio reikalų ministre Kang Kyung-wha. Diplomatai kalbėsis apie situaciją Korėjos pusiasalyje ir Pchenjane.
Per šį susitikimą bus aptartas Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno pareiškimas, esą jo šalis per galimas derybas dėl denuklearizacijos yra pasirengusi susilaikyti nuo branduolinių ginklų ir raketų bandymų. Bus kalbama ir apie balandį planuojamą Pietų Korėjos prezidento Moon Jae-ino ir Kim Jong Uno susitikimą ir galbūt iki gegužės pabaigos įvyksiančias Šiaurės Korėjos lyderio ir D.Trumpo derybas.
